Panditas

Panditas (skr. पण्डित = IAST: paṇḍita-) – hinduizme reiškia tradicinį išsilavinimą įgijusį asmenį, savo srities žinovą. Panditas moka sanskritą, gali būti įvairių klasikinių menų, religijos, menų (gramatikos, teisės ir religinių apeigų, vedinės astrologijos, filosofijos ar klasikinės muzikos, poezijos ir šokio) žinovas.

Panditais vadinami vyrai brahmanai, mintinai mokantys dalį vedų ir savo žinias tradiciniu būdu perduodantys mokiniams. Yra išimčių, kai panditėms tapo moterys (pvz., Ramabai Sarasvatė, 1858–1922 m.).

Britų Indijoje panditais vadinti dharmašastrų žinovai, padėję britų kolonijinio aparato teisininkams spręsti hinduizmo teisės klausimus. Iš čia šis žodis pateko į anglakalbę leksiką (angl. pundit) ir dabar taip masinėje žiniasklaidoje vadinami įtakingi intelektualai, savo srities specialistai.

Budizme taip pat naudojama pandito sąvoka – Tibeto budistų reiškia „panditas čenpo lama“, arba „lama didysis panditas“, Rusijos budistų lyderis – pandidas chambo lama.

Žodis paṇḍita- kildinamas iš prakritų paṇṇā- < skr. prajñā („žinojimas, supratimas“); plg. pali sa-ppañña- „žinovas; turintis supratimą“).

Šaltiniai

1. Kazimieras Seibutis. panditas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
2. Manfred Mayrhofer. Etymologisches Wörterbuch des Altindoarischen, II. Heidelberg: Carl Winter Verlag, 1996. p. 70–71