Palenkės Januvas

Palénkės Jãnuvas (lenk. Janów Podlaski) – kaimas Lenkijos rytuose, Palenkės Januvo valsčiuje, Palenkės Bialos apskrityje, Liublino vaivadijoje. Kaimas yra apie 20 km į šiaurę nuo Palenkės Bialos ir apie 115 km į šiaurės rytus nuo vaivadijos centro Liublino. 2 km nuo kaimo esančiame Vigodos kaime yra vienas seniausių Lenkijos žirgynų, įkurtas 1817 m., kuriame auginami ir veisiami Arabų arkliai ir angloarabų arkliai. Kaimas yra Palenkės Januvo dekanato centras.

Palenkės Januvas lenk. Janów Podlaski
Buvusi Lucko vyskupų rezidencija
Palenkės Januvas 52°11′45″ š. pl. 23°12′38″ r. ilg. / 52.19583°š. pl. 23.21056°r. ilg. / 52.19583; 23.21056 (Palenkės Januvas)
Laiko juosta: () ------ vasaros: ()
Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Liublino vaivadija
Apskritis	Bialos apskritis
Valsčius	Palenkės Januvo valsčius
Gyventojų (2010)	2 672
Pašto kodas	PL 21-505
Tinklalapis	www.janowpodlaski.pl
Vikiteka	Palenkės Januvas

Istorija

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose kaimas paminėtas 1423 m., kai Ldk Vytautas Didysis padovanojo tuo metu čia buvusį Porchuvo kaimą Lucko vyskupui. 1428 m. įkurta Palenkės Januvo Šv. Trejybės parapija. Nuo XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. 1465 m. kaimas gavo Kulmo miesto teises ir dėl tuometinio savininko Lucko vyskupo Jano Losovičiaus buvo pervadintas Janów Biskupi (priedėlis Podlaski išpopuliarėjo tik nuo XIX amžiaus). Dėl ypatingų sąsajų su religija ir kaimo herbe vaizduojami dvasininkų ženklai – ostija ir kielikas.

1519 m. sausio 3 d. mieste lankėsi karalius Žygimantas Senasis. Miestas buvo įsikūręs šalia kelio Vilnius–Krokuva, todėl sparčiai vystėsi. XVI a. mieste buvo pastatyta Lucko vyskupo rezidencija, kuri turėjo keturis gynybinius bastijonus. 1570 m. mieste buvo apie 500 namų ir apie 5000 gyventojų. 1656 m. švedų tvano metu buvo sugriautos miesto bažnyčios ir vyskupo rezidencija. 1685 m. atidaryta kunigų seminarija, kuri veikė iki 1939 metų.

1714-1735 m. pastatytas Palenkės Januvo Šv. Trejybės kolegiatas. 1770–1780 m. Pavlo Turskio iniciatyva vietoje buvusios vyskupo rezidencijos pastatyti vėlyvojo baroko architektūros stiliaus rūmai, su angliško stiliaus parku. Šiuose rūmuose nuo 1788 m. iki 1796 m. paskutiniuosius savo gyvenimo metus praleido Lucko vyskupas, vienas iš 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos autorių Adomas Naruševičius, kuris buvo palaidotas Šv. Trejybės bažnyčios kriptoje.

1818-1867 m. miestas buvo centras. 1867–1932 m. miestas buvo centras.1870 m. iš gyvenvietės atimtos miesto teisės, kurios buvo sugrąžintos 1918 m., bet vėl prarastos 1940 metais. 1928 m. centrinėje miesto aikštėje buvo pastatyta benzino kolonėle, kuri yra viena iš seniausių Lenkijoje. Iki II pasaulinio karo kaime veikė Palenkės Januvo žydų kapinės. Per karą miestas neteko apie pusės gyventojų, 1944 m. kaime gyveno tik apie 2000 žmonių.

Galerija

• Šv. Trejybės kolegiatas
• Šv. Roko koplyčia
• 1793 m. namas
• Paminklas Juzefui Pilsudskiui

Nuorodos

1. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
2. Janów (46). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 420 psl. (lenk.)

• Istorinės vietovės