Palénkės Sokòluvas lenk Sokołów Podlaski miestas Lenkijos rytuose Palenkės Sokoluvo apskrityje Mazovijos vaivadijoje Mie

Palénkės Sokòluvas (lenk. Sokołów Podlaski) – miestas Lenkijos rytuose, Palenkės Sokoluvo apskrityje, Mazovijos vaivadijoje. Mieste įsikūręs Palenkės Sokoluvo dekanatas. Mieste yra Palenkės Sokoluvo geležinkelio stotis.

Palenkės Sokoluvas lenk. Sokołów Podlaski

Švč. Marijos Nekaltosios Širdies katedra

Palenkės Sokoluvas 52°24′24″ š. pl. 22°14′47″ r. ilg. / 52.40667°š. pl. 22.24639°r. ilg. / 52.40667; 22.24639 (Palenkės Sokoluvas)

Laiko juosta: () ------ vasaros: ()

Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Mazovijos vaivadija
Apskritis	Palenkės Sokoluvo apskritis

Gyventojų (2010)	18 481
Plotas	17,51 km²
Tankumas (2010)	1 055 žm./km²

Pašto kodas	PL 08-300
Tinklalapis	www.sokolowpodl.pl/
Vikiteka	Palenkės Sokoluvas

Istorija

Nuo V a. pr. m. e. iki V-VI a. dabartinio miesto teritorijoje gyveno jotvingių gentis. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai.1424 m. Ldk Vytautas Didysis suteikė gyvenvietei miesto teises, Palenkės Sokoluvo herbą bei įkurta Palenkės Sokoluvo Švč. Marijos Nekaltosios Širdies parapija. 1508 m. miesto valdytoju tapo Stanislovas Kiška. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose.

Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Austrijos karalystės Vakarų Galicijos Sedlcų cirkului. Nuo 1807 m. iki 1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Sedlcų departamentui. Nuo 1816 m. iki 1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Palenkės vaivadijai, 1837–1844 m. Palenkės gubernijai, nuo 1844 m. iki 1866 m. Liublino gubernijai, nuo 1867 m. iki 1914 m. Sedlcų gubernijai. 1802 m. pastatyta medinė Šv. Roko koplyčia. 1831 m. balandžio 21 d. įvyko Palenkės Sokoluvo mūšis. 1845 m. pastatyta Palenkės Sokoluvo sinagoga. XIX a. įkurtos Palenkės Sokoluvo senosios žydų kapinės, o vėliau įkurtos Palenkės Sokoluvo naujosios žydų kapinės. 1857 m. pastatyti mūriniai rūmai pagal Henriko Markonio projektą. XIX a. pabaigoje pastatyta Palenkės Sokoluvo Magistrackos gatvės sinagoga. 1887 m. per miestą nutiesta geležinkelio linija. Miestas buvo Sedlcių gubernijos Sokoluvo apskrities centras.

Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Varšuvos generalgubernijai. 1919–1939 m. priklausė II Lenkijos Respublikos Varšuvos vaivadijai. 1939–1945 m. priklausė Trečiojo reicho Generalgubernijai. Per II pasaulinį karą, 1941 m. mieste buvo įkurtas žydų getas. 1944 m. rugpjūčio 8 d. į miestą įžengė Raudonoji armija. Per karą buvo sugriauta apie 30 % gyvenamųjų pastatų. 1945–1975 m. priklausė Varšuvos vaivadijai. 1948–1951 m. pastatyta Palenkės Sokoluvo Švč. Marijos Nekaltosios Širdies konkatedra. 1975–1999 m. priklausė Sedlcų vaivadijai. 1978 m. įkurta Palenkės Sokoluvo Šv. Jono Bosko parapija. 1993 m. įkurta Palenkės Sokoluvo Dievo Gailestingumo parapija.

Geografija

Miestas įsikūręs Sedlcų aukštumoje, Pietinės Palenkės istoriniame regione, apie 99 km į šiaurės rytus nuo Varšuvos. Per miestą teka Cetynios upė. Pagal 2002 m. duomenis miesto plotas 17,5 km², iš kurių 66 % neužstatyti plotai, o 34 % pastatai ir vandens telkiniai. Miestas sudaro 1,55 % visos apskrities ploto. Miestas ribojasi su Palenkės Sokoluvo valsčiumi.

Gyventojai

Aprašas	Bendrai		Moterys		Vyrai
Gyventojai	19 338	100 %	10089	52,3 %	9249	47,7 %
Gyventojų tankis (gyv./km²)	1105		576,5		528,5

Tautinė sudėtis

1921 m. gyveno 8 055 žmonės:

Žydai – 50,1 % (4 033);
Lenkai – 49,9% (4 016);
Kiti – 0,07 % (6).

1897 m. gyveno 7 265 žmonės:

Žydai – 58,4 % (4 249);
Lenkai – 38,8 % (2 821);
Rusai – 2,3 % (168);
Kiti – 0,4 % (27).

Tarptautinis bendradarbiavimas

Galerija

Švč. Marijos Nekaltosios Širdies katedra
Švč. Marijos Nekaltosios Širdies katedra
Šv. Jono Bosko bažnyčia
Dievo Gailestingumo sanktuariumas
1857 m. pastatyti rūmai
1802 m. pastatyta Šv. Roko koplyčia
Kultūros namai
Teismo rūmai
Miesto centras
Paštas
Savivaldybė
Paminklas Stanislavui Bžuskui

Šaltiniai

Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:East_europe_5-6cc.png
http://mkp.emokykla.lt/gimtoji/images.php?IId=268 2023-03-24 iš Wayback Machine projekto.
http://forum.istorija.net/photos/show-album.asp?albumid=35&photoid=360 2014-12-30 iš Wayback Machine projekto.
Sokołów. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 30 psl. (lenk.)
1921 m. surašymo duomenys (lenk.)
1897 m. surašymo duomenys (rus.)

[1] Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)

[2] ttp://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:East_europe_5-6cc.png

[3] ttp://mkp.emokykla.lt/gimtoji/images.php?IId=268 2023-03-24 iš Wayback Machine projekto.

[4] ttp://forum.istorija.net/photos/show-album.asp?albumid=35&photoid=360 2014-12-30 iš Wayback Machine projekto.

[5] Sokołów. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 30 psl. (lenk.)

[6] 1921 m. surašymo duomenys (lenk.)

[7] 1897 m. surašymo duomenys (rus.)