Vekjo rūmai Senieji rūmai it Palazzo Vecchio buvę Florencijos valstybės vyriausybės rūmai Šiuo metu meno muziejus Floren

Vekjo rūmai (Senieji rūmai, it. Palazzo Vecchio) - buvę Florencijos valstybės vyriausybės rūmai. Šiuo metu meno muziejus, Florencijos miesto mero ir tarybos rezidencija.

Istorija

Pastatas buvo sumanytas 1293 m. Florencijos miestiečių kaip Respublikos vyriausybės rūmai. Rūmų vieta parinkta ant prieš tai buvusių Florencijos nekenčiamų oligarchų Uberti buvusių rūmų vietoje, pažymint respublikinės santvarkos pergalę. Rūmų projektas tradiciškai priskiriamas architektui Arnolfui di Kambijui, nors tam jokių įrodymų nėra. Romanikos stiliaus rūmų sienos buvo pastatytos nuo 1299 iki 1304 m. Dėl neramių tų laikų vyriausybės rūmai labiau panašėjo į tvirtovę. Kita vertus, tokiu būdu jie simbolizavo ir Florencijos respublikos tvirtybę. Į rūmų ansamblį buvo inkorporuotas anksčiau stovėjęs bokštas, dabar vadinamas Arnolfo bokštu (todėl jis nėra simetriškas rūmų pastatui).

Iš pradžių rūmai vadinosi Palazzo della Signoria (Sinjoros rūmai, nuo Florencijos tarybos pavadinimo − Sinjoros) arba Palazzo dei Priori (priori buvo Florencijos gildijų vyresnieji). XV a. pabaigoje − XVI a. pradžioje, politinių perversmų metu rūmai buvo vadinami bendriniu jų pavadinimu Palazzo del Popolo („Žmonių rūmai“). Įkūrus Toskanos kunigaikštystę ir 1540 m. į Vekjo rūmus persikėlus , pastatas pradėtas vadinti Palazzo Ducale („Kunigaikščio rūmai“). Greitu laiku, kunigaikščio rezidenciją perkėlus į Piti rūmus, pastatas įgavo dabartinį pavadinimą Palazzo del Vecchio („Senieji rūmai“).

Istorijos metu rūmai pasižymėjo įvairiais perstatymais, ambicingais projektais ir istoriniais įvykiais. 1494 m. buvo pastatyta įspūdingiausia rūmų salė - Činkvečento salonas arba Didžioji salė (52 m ilgio, 23 m pločio), pagal Džirolamo Savonarolos nurodymą. 1435 m. rūmų bokšte kalėjo , 1498 m. − Džirolamas Savonarola. 1504 m. prieš rūmų įėjimą buvo pastatyta garsioji Mikelandželo skulptūra „Dovydas“ (šiuo metu čia yra kopija). Maždaug tuo metu Leonardas da Vinčis ir Mikelandželas kūrė freskas Činkvenčento salėje, kurios sutraukė visą tuometinę Florencijos kultūrinę visuomenę. Tačiau freskos niekuomet nebuvo įgyvendintos, o paruošiameji piešinių kartonai pražuvo. Šiuo metu Činkvenčento salėje yra Džordžo Vazario ir jo mokinių freskos Florencijos istorinėmis temomis. Salės gale yra mažas kambarys, Frančesko I studiolo − visas išpuoštas manieristiniais paveikslais ir šiuo metu vertinamas ne tiek dėl kūrinių meninės vertės, kiek kaip Viduramžių aristokratų beskoningumo pavyzdys.

1564 m. pagal Džordžo Vazario projektą buvo nutiestas Vazario koridorius, sujungęs Vekjo rūmus su Piti rūmais. 1667 m. bokšto laikrodis buvo pakeistas nauju, suprojektuotu Vičenco Vivianio (Vicenzo Viviani). 1865−71 m. laikotarpiu Vekjo rūmai trumpai buvo Italijos karalystės laikinieji vyriausybės rūmai. Ir šiuo metu Vekjo rūmuose reziduoja Florencijos meras bei vyksta miesto tarybos susirinkimai.

Meno muziejus

Šiuo metu didesnioji Vekjo rūmų dalis yra viešas meno muziejus. Jame yra gerai žinomų menininkų, tarp kurių − Donatelas, Mikelandželas, Andrea del Verokjas, Domenikas Girlandajas, Bronzinas, Džordžijus Vazaris, Frančeskas Salviatis, Alesandras Aloris, darbų.

Bronzino freskos Eleonora di Toledo koplyčioje
Mikelandželo „Pergalės genijus“
Andrea del Verokjo „Berniukas su delfinu“ (kopija vidiniame kieme)
Džordžijaus Vazario freskos vieno kambario lubose

43°46′10″š. pl. 11°15′22″r. ilg. / 43.769315°š. pl. 11.256174°r. ilg. / 43.769315; 11.256174

Nuorodos

Vikiteka: Vekjo rūmai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Florencijos muziejai
Turas po Vekjo rūmus 2020-02-20 iš Wayback Machine projekto.