Paladianizmas

Paladianizmas (paladijanizmas, paladiškas stilius) – architektūros stilistika, ankstyvoji klasicizmo fazė. Paladianizmo architektams labai didelę įtaką padarė italų renesanso architekto Andrea Palladio (1508−1580) kūrybos principai ir pavyzdžiai. Stilistika klestėjo XVIII a. Tarp žymiausių paladianizmo pastatų: Baltieji rūmai Vašingtone ir Smolnis Sankt Peterburge.

Vila Rotonda (apie 1565). Andrea Palladio vila Vičencos apylinkėse. Tapo pavyzdžiu daugeliui paladianizmo pasekėjų

XVIII a. Prioro parkas Anglijoje, Somersete. Pirmajame plane − paladijietiškas tiltas (vienas iš 4 pasaulyje), ant kalvos − paladijietiška vila

Istorija ir stilistika

Paladianizmo architektūrą įkvėpė italų vėlyvojo renesanso architektas Andrea Palladio (1508−1580). Andrea Palladio dirbo tik Veneto regione. 1570 m. jis susumavo savo mintis apie architektūrą knygoje „I Quatro Libri dell‘Architettura“ („Keturios knygos apie architektūrą“). Savo projektuose Andrea Palladio rėmėsi Senovės Romos ir Graikijos architektūros pavyzdžiais, jam įtakos padarė romėnų architekto Vitruvijaus mintys.

1580 m. mirus Andrea Palladio, jo kūrybines įdėjas plėtojo mokinys Vincenzo Scamozzi (1552–1616). Daugelis architektų, keliavusių po Italiją, buvo paveikti Paladijo architektūros. XVIII a. pirmojoje pusėje išvertus Paladijo „Keturias knygas apie architektūrą“ į pagrindines užsienio kalbas, jo idėjas perėmė daug užsienio architektų, kurie niekuomet nematė paties Paladijo kūrinių. Paladianizmo kritika kaltina jį tapus akademine ir sausa architektūrine teorija, kuri ignoruoja Paladijo architektūros poetiškumą, bei ieškojimus simetrijos ir proporcijų srityje siekiant tobulos pastato harmonijos.

Architekto pastangomis paladianizmas Anglijoje pradėjo plisti XVII a. pradžioje anksčiau už baroko architektūrą. XVIII a. paladianizmas plačiai paplito Europoje ir Šiaurės Amerijoje, ypač šiaurinėse, ne katalikiškose šalyse (kaip atsvara katalikų propaguotam barokui). Paladianizmas plačiai pasireiškė užmiesčio namų statybose. Tarp žymiausių stilistikos atstovų: Italijoje, Thomas Jefferson JAV, Vokietijoje, ir Giacomo Quarenghi Rusijoje. Po perstatymų XVIII a. pabaigoje − XIX a. pradžioje Sankt Peterburgas virto beveik vien paladianizmo atviru muziejumi.

Paladianizmo bruožai:

• Kruopštus simetriškas planavimas, kambariai taisyklingų geometrinių formų, griežtų proporcijų;
• Piano nobile – didžiausias kambarys (salė) pirmajame aukšte, pastato centre prieš paradinį įėjimą;
• Kolonų naudojimas vietoj piliorių;
• Impozantiškas (pakeltas ir stambus) pastato portikas su kolonomis;
• Paladijo kūrybos bruožai: trigubos erdvės fasadas (keturios kolonos) ir paladijo langas (sk. Paladijo bazilika)
• Senovės Romos architektūros elementai, kaip Diokletiano langai (pusapvalių ar apvalių langų eilės).

Retkarčiais paladianizmas gali būti vadinamas neopaladianizmu, atskiriant jį nuo Andrea Palladio tiesioginio sekėjo Vincenzo Scamozzi stiliaus, kuris priskiriamas renesansui, taip pat, nuo pačių ankstyviausių sekėjų, kaip .

Paladianizmas Anglijoje

Paladianizmo paskleidimas Anglijoje priskiriamas architektui (1573–1652). Inigo Jones studijavo architektūrą Italijoje 1598−1603 m. 1610 m. jis lankėsi Venete, susipažino su Andrea Palladio traktatu „Keturios knygos apie architektūrą“. 1614 m. Inigo Jones susitiko su Palladio mokiniu Vincenzo Scamozzi. 1615 m. grįžęs į Angliją Inigo Jones suprojektavo Karalienės namą Grinviče. 1619 m. jis suprojektavo Banketų namą Londone, kuris tapo pirmuoju baigtu namu Anglijoje, imituojančiu Palladio stilių. 1719 m. (1694−1753), Berlingtono lordas, keliavo specialiai į Venetą, kad susipažinti su Palladio kūriniais. 1725-30 m. jis suprojektavo ir pastatė Čizviko namą, kuris yra tikriausiai garsiausias paladianizmo pavyzdys Anglijoje. rėmė architekto (1685−1748), su kuriuo susipažino Italijoje, darbus. Kitas žymus paladianizmo pasekėjas buvo (1682–1754).

• Karalienės namas, Grinvičas, arch. , 1616-1635
• Banketų namas, Londonas, arch. , 1619-22
• Čizviko namas, , arch. , 1725-30
• Holkhem Holas, Norfolko grafystė, arch. ir , XVIII a. vid.
• Redklifo kamera, Oksfordas, arch. , 1737-49

Paladianizmas JAV

Anglų architektų veikalai, ypač , paveikė JAV (tuo metu Britanijos kolonija) architektus. Vienu iš pirmųjų ir būdingiausių paladianizmo pavyzdžių laikomas pastatas Draiton Holas Čarlestone, Pietų Karolinoje. Pirmuoju paladianizmo viešuoju pastatu įvardijama Redvudo biblioteka Niuporte. XVIII a. antrojoje pusėje buvo pastatyta daug pastatų paladijietišku stiliumi. Vienu reikšmingiausių paladianizmo pasekėjų buvo Thomas Jefferson (1743−1826, JAV prezidentas), kuris suprojektavo rotondą Virdžinijos universitetui ir pastatė plantacijos namą paladijietišku stiliumi.

• Draiton Holas, arch. nežinomas, Pietų Karolina, 1738-1742
• Redvudo biblioteka, arch. , Niuportas, Rod Ailendas, 1747
• Mount Airy namas, Ričmondas, Virdžinija, arch. nežinomas, 1758
• Baltieji rūmai, Vašingtonas, arch.
• Rotonda, Virdžinijos universitetas, arch. Thomas Jefferson, 1822-26

Paladianizmas Rusijoje

Pirmuoju paladianizmo pastatu Rusijoje laikomas škotų architekto (1743–1812) 1782 m. pradėti statyti Pavlovsko rūmai. 1780 m. į Rusiją atvyko italų architektas Giacomo Quarenghi (1744−1817), kuris daug dirbo Sankt Peterburge ir jo apylinkėse. Tikriausiai garsiausiu jo statiniu tapo Smolnis. Kitais reikšmingais paladianizmo atstovais buvo (1753−1803) ir (1745−1805).

• Pavlovsko rūmų centrinis pastatas, , arch. , 1782-83
• Aleksandro rūmai, Carskoje Selo, arch. Giacomo Quarenghi, 1792-96
• Smolnis, Giacomo Quarenghi projektas
• Šv. Jekaterinos Kankinės bažnyčia, Valdajus, arch.
• Sofijos soboras, Carskoje Selo, arch. ir

Paladianizmas kitose valstybėse

Keletas klasicistinių pastatų su ryškiomis paladianizmo apraiškomis:

• Berlyno valstybinė opera, Berlynas, arch. , pastatyta 1741-42 m.
• Senojo Airijos parlamento pastato projektas (1776), Dublinas
• Królikarnia rūmai, Varšuva, pastatyti apie 1786 m.
• , Helsinkis, pastatyta 1842 m.
• Šv. Aleksandro Neviškio bažnyčia, Ryga, pastatyta apie 1845 m.

Nuorodos

• Paladianizmo chronologija Anglijoje ir JAV 2009-10-23 iš Wayback Machine projekto.
• Paladianizmas Encyclopaedia Britannica tinklalapyje
• Paladianizmas Anglijoje
• Paladianizmas JAV
• Paladianizmas Rusijoje
• Paladijietiški pastatai www.visitpalladio.com tinklalapyje

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.