Puškinas miestas Rusijoje į pietus nuo Sankt Peterburgo jam pavaldus nuo 1998 m Gausu parkų rūmų Yra Puškinas rus Пушкин

Puškinas – miestas Rusijoje, į pietus nuo Sankt Peterburgo (jam pavaldus nuo 1998 m.). Gausu parkų, rūmų. Yra .

Puškinas rus. Пушкин

Puškino senamiestis

Puškinas 59°43′00″ š. pl. 30°25′00″ r. ilg. / 59.71667°š. pl. 30.41667°r. ilg. / 59.71667; 30.41667 (Puškinas (Sankt Peterburgas))

Valstybė	Rusija
Sritis	Leningrado sritis
Rajonas

Įkūrimo data	1710 m.

Gyventojų (2010)	99 380

Tinklalapis	[1]
Vikiteka	Puškinas

Istorija

Gyvenvietė įsikūrė XVII a. ir turėjo pavadinime suomišką šaknį Saari. 1716 m. minimas kaip Sarskoje Selo (rus. Сарское Село), o liaudies etimologijos paveiktas pavadinimas perdarytas į Carskoje Selo (rus. Царское Село – „caro kaimas“), kadangi XVIII a. viduryje imperatorė Jelizaveta čia pasistatydino vasaros rezidenciją. 1918 m. užėjus sovietams carinis pavadinimas pakeistas į Detskoje Selo (rus. Детское Село – „vaikų kaimas“), o 1937 m. pervadintas Puškinu poeto A. Puškino (1799–1837) 100-ųjų mirties metinių proga. 1939 m. susprogdinta katedra, atstatyta 2010 m. pagal pradinį projektą.

Architektūra

1723 m. mieste pastatyti barokiniai Jekaterinos, o 1796 m. – klasicistiniai Aleksandro rūmai. 1791 m. prie Jekaterinos rūmų pristatytas fligelis, kuriame nuo 1811 m. veikė Imperatoriškasis Carskoje Selo licėjus. Aplink rūmų ansamblį įrengti Jekaterinos ir Aleksandro parkai. 1990 m. ansamblis, kaip Sankt Peterburgo istorinio centro dalis, įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. 1785 m. pastatyti Babolovskių, 1824 m. – Atsarginiai rūmai. Veikia keli XVIII a. ir XIX a. soborai ir cerkvės.

Lietuviai

Puškino miesto Kazanės kapinėse palaidotas lietuvių poetas Julius Janonis.

Šaltiniai

Puškin (Puškinas), iki 1918 Carskoje Selo (Carskoje Selo). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. 348 psl.

[1] Puškin (Puškinas), iki 1918 Carskoje Selo (Carskoje Selo). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. 348 psl.