55 10 41 š pl 21 51 42 r ilg 55 17806 š pl 21 86167 r ilg 55 17806 21 86167 Pagėgių miškai miškai Lietuvoje Pagėgių savi

55°10′41″ š. pl. 21°51′42″ r. ilg. / 55.17806°š. pl. 21.86167°r. ilg. / 55.17806; 21.86167

Pagėgių miškai – miškai Lietuvoje, Pagėgių savivaldybėje, tuoj į šiaurės vakarus nuo Pagėgių. Priklauso Šilutės miškų urėdijos Pagėgių girininkijai. Apima 23 km² plotą. Masyvą sudaro Pagėgių, Kadagynės, Šilagalių, Anužių, Stumbragirių, Dinkių, Pavilkių miškai.

Paviršius – banguotas Nemuno deltos pakraštys. Būdingi velėniniai jauriniai silpnai ir velėniniai jauriniai glėjiški priesmėliai, priemoliai bei salpiniai smėliai. Miškais teka Gėgės baseino upės – Vilka (su Duburiu) ir Eisra.

Medynai:

pušynai: 55 %
eglynai: 24 %
beržynai: 10 %
juodalksnynai: 4 %
ąžuolynai: 3 %
uosynai: 2 %
drebulynai: 1 %
baltalksnynai: 1 %

Jaunuolynai sudaro 19 % medynų, pusamžiai medžiai 47 %, pribręstantys 21 %, brandūs 13 %.

Pagėgių miškuose gyvena šernai, briedžiai, stirnos, elniai, lapės, vilkai, kiškiai, usūriniai šunys, opšrūs, voverės, kiaunės, jerubės, slankos. Įveista maumedžių, pocūgių, kedrinių pušų. 75-ajame kvartale auga saugomas .

Pietine miškų dalimi eina plentas 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda bei Klaipėdos–Tilžės geležinkelis. Prie miškų ir aplink esančios gyvenvietės: Pagėgiai, Pavilkiai, Anužiai, Šilgaliai, Stumbragiriai, Dinkiai.

Šaltiniai

Pagėgių miškai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 264

[1] Pagėgių miškai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 264