Padaras (1982 filmas)

„Padaras“
Pavadinimas	angl. „The Thing“
Kilmės šalis	JAV
Režisierius	John Carpenter
Prodiuseris (-iai)	ir kt.
Scenaristas (-ai)
Vaidina	Keith David ir kt.
Metai	1982
Žanras	, siaubo, trileris
Trukmė	109 min.
Kalba	anglų, norvegų
Platintojas	, Universal Pictures
Biudžetas	15 mln. USD
IMDb įrašas

Padaras (angl. The Thing) – amerikiečių 1982 m. , siaubo filmas, režisuotas Džono Karpenterio (John Carpenter), su Kurtu Raselu () pagrindiniame vaidmenyje. Filme pasakojama istorija apie mokslininkų grupę, kuri Antarktidoje susidūrusi su agresyvia nežemiška gyvybės forma bando išgyventi.

Istorija

Filmas oficialiai kino teatruose pradėtas rodyti 1982 m. birželio 25 d., bet buvo komerciškai nesėkmingas ir menkai kritikų įvertintas. Tačiau sulaukė nemažo dėmesio , kai buvo išleistas kaip . Džonas Karpenteris priskiria jį savo filmų trilogijai, kurioje visur vaizduojama galima žmonijos žūtis. Filmo scenarijus buvo paremtas knyga „Kas ten eina?“. 1998 m. ir 2005 m. filmas buvo perleistas DVD, o 2008 m. – Blu-ray Disc formatais. 2002 m. pasirodė to paties pavadinimo kompiuterinis žaidimas-šaudyklė, o 2011 m. – priešistorę pasakojantis filmas „Padaras“.

Siužetas

Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka . Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Mokslinėje stotyje, Antarktidoje, grupė mokslininkų dirba kasdienį darbą, tačiau vieną rytą jų gyvenimą sujaukia šūviai: pasirodo bėgantį šunelį persekiojantis sraigtasparnis. Sudužus sraigtasparniui, iš jo išpuolęs žmogus šūviais persekioja šunį iki amerikiečių stovyklos, kur pakertamas grupės vadovo Gario (akt. ) kulkos. Paaiškėja, kad tai yra vienas netoliese esančios norvegų stovyklos mokslininkų.

Stoties pilotas Makrydis (akt. ) ir daktaras Koperis (akt. ) apsilanko norvegų stovykloje, tačiau ją randa visiškai sugriautą, be gyvos dvasios. Iš stovyklos jie pasiima dokumentų ir vaizdajuostę, bei keistą, panašų į žmogaus, žuvusį ir apdegusį kūną. Daktaras Bleiras (akt. ) atlieka kūno skrodimą, tačiau nieko konkretaus negali pasakyti. Atėjus nakčiai, į stovyklą atklydęs šuo uždaromas su kitais šunimis, tačiau naktį transformuojasi į siaubingą pabaisą, kuri išpjauna kitus gardo šunis. Pasibaisėję mokslininkai sudegina baidyklę, bet jie net nenujaučia, kad jų nesenai išskrostas skeletas yra gyvas.

Peržiūrėję norvegų vaizdajuostę Makrydis, Koperis ir stovyklos šunų prižiūrėtojas Klarkas (akt. ) dar kartą apsilanko norvegų stovyklavietėje ir, atokiau nuo jos, randa didelę iškasą lede, kurioje yra kažkas panašaus į ateivių kosminį laivą, čia nukritusį senių seniausiai. Tuo tarpu daktaras Bleiras išsiaiškina, kad šunį buvo apsėdęs nematomas parazitas, kuris ląstelių lygiu persikūnija į šį organizmą, visiškai valdo objekto sąmonę ir kūną, nors jo elgesys iš išorės visiškai nesiskiria nuo jam įprasto. Stovyklos kompiuteris paskaičiuoja, kad išsilaisvinęs ir pasiekęs apgyvendintas vietoves „padaras“ apkrėstų ir sunaikintų žmoniją per keletą savaičių.

Grįžus grupei iš norvegų stovyklos mokslininkai susiduria su bėda – prisikelia jų atsigabentas lavonas ir užpuola vieną jų kolegų. Dar daugiau, su apkrėstu šunimi bendravo beveik visi stovyklos gyventojai. Bet kuris iš jų gali būti „padaras“, kuris tikrą savo formą parodo tik pajutęs pavojų sau. Suvaldyti situacijos imasi Makrydis, tačiau jam ne visuomet sekasi…