Pabradės–Kruleuščynos geležinkelis

Pabradės–Kruleuščynos geležinkelis – istorinis platusis geležinkelis, prieš Antrąjį pasaulinį karą eksploatuotas Vilniaus direkcijos. Jungė Pabradės (buv. Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelio) ir Kruleuščynos (buv. ) stotis.

Pabradės geležinkelio stotis (šiuolaikinis vaizdas)

Istorija

Lentupio geležinkelio stotis 1897 m.

Geležinkelį sudarė kelios atkarpos:

• carinės Rusijos 1895–1897 m. nutiestas siaurasis geležinkelis Švenčionėliai–Berezvečė:
  • Per Pirmąjį pasaulinį karą 1915 m. Rusijos kariuomenė perdarytos į plačiąją vėžę atkarpoje Glubokas–Pastovys (t. y. iki fronto linijos);
  • lenkų geležinkelininkų po Pirmojo pasaulinio karo į plačią vėžę pertvarkytas siaurojo geležinkelio ruožas Lentupis–Pastovys;
• 1915–1916 m. Rusijos kariuomenės plačiuoju geležinkeliu susietos atkarpos Berezvečė–Kruleviščizna (tuo pačiu buvo prisijungta prie geležinkelio magistralės Bologojė–Polockas–Sedlecas);
• kaizerinės Vokietijos kariškių nutiesta linija Pabradė–Lentupis (1435 mm pločio).

Kruleuščynos geležinkelio stotis 1930 m.

Vilniaus kraštą okupavus Lenkijai, geležinkelį sutvarkė ir eksploatavo Lenkijos valstybiniai geležinkeliai (PKP). Traukiniai šiuo geležinkeliu pradėjo judėti apie 1925 m. Keleivinis traukinys kursavo maršrutu: Pabradė–Zalavas–Gelednė–Lentupis–Adutiškis–Pastovys–Ulanka–Varapajeva–Novodruckas–Konstantinovo Dvaras–Glubokas–Kruleuščyna. 161,3 km ilgio atstumą keleiviai įveikdavo per 4 val. 42 min. Lentupyje geležinkelis kirtosi su siauruku Švenčionėliai–Naročius.

Buvo gabenami ir kroviniai, tuo pačiu geležinkelis kiek pagyvino Vilniaus krašto vangų ekonominį gyvenimą tarpukaryje. 1932 m. nutiesta 90 km atšaka iš Varapajevos stoties į Drują – iš pastarojo miestelio uosto Dauguva buvo tikimasi plukdyti Vilnijos mišką, nes Nemunu ir Nerimi Lietuvos Respublikos vyriausybė to daryti neleido. Visgi, miško plukdymo į Rygos uostą projektas taip ir liko neįgyvendintas. Tarpukaryje specialiai Lenkijos maršalui Juzefui Pilsudskiui, gimusiam netoli Zalavo kaimo esančiame Zalavo dvare, buvo pastatyta Zalavo geležinkelio stotis.

1939 m. kraštą užėmė Raudonoji armija ir geležinkelio eksploataciją nuo Gelednės perėmė naujai įkurta . Pokaryje administravimą perėmė Vakarų, vėliau Kalinino ir galiausiai Baltarusijos geležinkeliai. Buvo organizuotas keleivinių traukinių eismas iš Vitebsko per Kruleuščyną, Lentupį, Pabradę, Vilnių į Gardiną. Iširus TSRS, „firminis traukinys Vitiaz“ savo kelią sutrumpino iki Vilniaus, po to iki Lentupio ir galiausiai eismas buvo nutrauktas. Lietuvos TSR teritorijoje 1975–1980 m. nutiesta geležinkelio atšaka iš Adutiškio į Didžiasalį, geležinkelio ruožas Pabradė – Didžiasalis buvo perduotas Pabaltijo geležinkeliui. Jį net iki 1995 m. eksploatavo Lietuvos geležinkeliai. 1995 m. ruožas Baltarusijoje teritorijoje buvo perduotas Baltarusijos geležinkeliams. Tarybiniais metais du kartus per dieną kursavo dyzeliniai traukiniai Vilnius – Didžiasalis.

Buvęs Pabradės–Kruleuščynos geležinkelis dabartinės Vitebsko srities žemėlapyje

Lietuvai ir Baltarusijai paskelbus Nepriklausomybę, po kiek laiko dėl menko rentabilumo ir dvigubo sienos kirtimo vykstant į Lietuvą (Didžiasalį) nutarta šios linijos dalinai atsisakyti. 2003 m. geležinkelis Lietuvos teritorijoje buvo pilnai išardytas, įskaitant atšaką į Didžiasalį. Pylimas panaudotas dviračių takui Pabradė–Pavoverė, kaimo keliams, dalis nukasta rekonstruojant kelio Pabradė – Švenčionys ruožą ties Zalavu. Geležinkelis buvo išardytas ir Baltarusijoje nuo Lentupio iki valstybinės sienos su Lietuva. Dabartiniais laikais į Lentupio pasienio miestelį senąja trasa dukart dienoje atvažiuoja keleivinis traukinys iš Vitebsko ir porą kartų iš Kruleuščynos.

Įdomybės

Tarpukaryje Kruleuščynos stotį iš Pabradės buvo galima pasiekti ir kitu keliu – su persėdimu Vilniuje ir Maladečne. Jis buvo ilgesnis – 274,5 km, kelyje keleiviai sugaišdavo 5 val. 32 min. (neskaitant laukimo laiko stotyse).

Šaltiniai

1. Воропаевская дистанция пути и сооружений
2. Первое ОПП (Свенцянско-Березвечская ж.д.)
3. Пассажирский поезд 523 Подбродье-Крулевщизна
4. Sebastian Chosiński. Instytucjonalny obronca pokrzywdzonych, czyli Józefa Mackiewicza przygody z reportażem, częśc 1
5. Белостокская железная дорога 1940
6. Поезд Витебск-Лынтупы – по новому расписанию
7. Станция Лынтупы
8. Служебное расписание Виленской дирекции ПКП

Nuorodos

• Buv. geležinkelis Pabradė–Adutiškis–(>Didžiasalis)–Kruleuščyna // miestai.net
• Adutiškio apylinkių žemėlapis 1983 m. 2013-05-02 iš Wayback Machine projekto.
• Pabradės apylinkių žemėlapis 1983 m. 2013-05-01 iš Wayback Machine projekto.