Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Ovambai

Gyventojų skaičius	900 tūkst.
Populiacija šalyse	Namibija, Angola
Kalba (-os)	Ošivambo
Religijos	krikščionybė, tradicinė religija
Giminingos etninės grupės	kavangai

Ovambai (owambo, wambo) - Afrikos tauta, gyvenanti Namibijos ir Angolos pasienyje. Tai - didžiausia Namibijos etninė grupė, sudaranti apie pusę visų šalies gyventojų.

Ovambai giminingi kitoms bantu etninėms grupėms, ypač kultūriškai artimi į rytus nuo jų gyvenantiems kavangams. Kalba ošivambo kalba.

Gyvenamoji vieta ir gentys

Ovambai gyvena palyginti nedidelėje, bet derlingoje teritorijoje, kurią iš pietų supa dykumingos sritys. Regionas maitinamas daugybės - seklių upelių, kurios lietingojo sezono metu prisipildo vandens ir sukelia potvynius. Ošanos yra vietos ovambų ūkio pagrindas, teikiančios žuvį, drėkinančios žemę ir įgalinančios žemdirbystę. Per lietus jos patvinsta ir gali užtvindyti net tris penktadalius visos ovambų teritorijos. Skirtingai nei jų pietiniai ir vakariniai kaimynai (hererai, koikojai), ovambai yra sėslūs žemdirbiai. Jie augina vietinę soros rūšį - mahangu, kurią papildo kukurūzas, sorgas, pupelė. Ovambai taip pat augina vietinę raguočių veislę, tačiau galvijus mėsai naudoja tik išskirtinėmis progomis.

Visi ovambai skirstomi į 13 genčių, kurių keturios gyvena Angolos teritorijoje, o 9 - Namibijos. Namibijos gentys yra šios (priešdėlis o- ir uu- reiškia daugiskaitą): (o)ndongai, (o)ngandžerai, (uu)kolonkadhi, (uu)kwaluudhi, (uu)kwambi, (uu)kwanyama, (uu)mbalantu, (uu)mbadžai, eunda. Pati didžiausia yra kvanjama gentis. Jau nuo XVII a. šių genčių pagrindu ovambai suformavo primityvias valstybėles, valdomas genčių vadų.

Istorija

Ovambai migravo iš aukštutinės Zambezės ir įsitvirtino šiose derlingose žemėse dykumos šiauriniame pakraštyje. Nuo XVII a. prasidėjo ovambų konsolidacija, formavosi primityvios valstybėlės, vadų dinastijos, vadinamos aakwanekamba. Paveldėjimas jose egzistavo pagal moterišką liniją.

XIX a. pabaigoje ovambų tarpe veikė suomių misionieriai, kurie čia platino krikščionybę. XIX-XX a. sandūroje jų etninės žemės buvo padalintos tarp Portugalijos Vakarų Afrikos ir Vokietijos Pietvakarių Afrikos, tačiau Vokietijoje vadai išlaikė tradicinę valdžią, kadangi kolonistai nesikišo į vidaus reikalus. Nestipriai kontroliuojamos sienos ir dabar leidžia nuolatinę ovambų migraciją tarp Angolos ir Namibijos.

I pasaulinio karo metais PAR užėmus vokiečių koloniją, ovambai kovojo su naujais kolonizatoriais, tačiau pralaimėjo, ir jų karališkosios dinastijos buvo panaikintos. Administruojant PAR, ovambų teritorijoje įkurtas bantustanas . Būtent ovambų tarpe formavosi nepriklausomybės judėjimas, jie sukūrė viešpataujančią šalyje partiją SWAPO, iš jų kilo svarbiausi šalies politikai, prezidentai. Tuo metu ir po nepriklausomybės ovambai paplito visoje Namibijoje, ypač didžiuosiuose miestuose. Pvz., jie sudaro 50 proc. gyventojų.

Po Namibijos nepriklausomybės, ovambai vėl atkūrė savo tradicines valstybėles ir sugrąžino karališkas dinastijas.