Orgaso grafo laidotuvės

Orgaso grafo laidotuvės
Menininkas	El Grekas
Metai	1586-1588
Meno kryptis	Manierizmas
Medžiagos, technika	aliejinis paveikslas, drobė
Matmenys	460 x 360 cm
Miestas (vieta)	Toledas, San Tomė bažnyčia
Muziejus

Orgaso grafo laidotuvės (Grafo Orgaso laidotuvės) – graikų kilmės ispanų dailininko El Greko (1541–1614) altorinis paveikslas, esantis Toledo Santo Tomė bažnyčioje. Vienas garsiausių El Greko kūrinių, išlaikytas toje pat koplyčioje, kuriai buvo sukurtas.

Apie paveikslą

Paveikslą 1586 m. užsakė Toledo Santo Tomė (Šv. Tomo) bažnyčios parapijos šventikas Andres Nuñez paminėti bažnyčios rėmėją, Orgaso grafą Gonzalo de Ruiz, kuris mirė 1323 m. Savo testamente grafas įpareigojo Orgaso miestelio gyventojus mokėti Santo Tomė bažnyčiai metines išmokas. Šie mokėjimai 1564 m. buvo nutraukti. Andres Nuñez kreipėsi į teismą dėl išmokų ir laimėjo bylą. Sumokėjus už praleistus metus duoklę šventikas pinigus nusprendė panaudoti Orgaso grafo pomirtinei koplyčiai atnaujinti.

Paveiksle El Grekas turėjo pavaizduoti stebuklingą epizodą, kai Šv. Augustinas ir Šv. Steponas nužengia iš Dangaus padėti palaidoti Orgaso grafą dėl to, kad jis savo gyvenimo metu padėjo augustiniečių Šv. Stepono vardo vienuolynui. Scenoje vaizduojami to meto vietos kilmingieji ir klierikai. Tikriausiai paveikslo pačioje dešinėje, skaitantis Requiem, vaizduojamas Andres Nuñez. Paveikslo kairėje iš profilio vaizduojamas vyras su barzda tapatinamas su El Greko draugu Antonio de Covarrubias y Lieva. Berniukas kiek dešiniau yra El Greko sūnus Jorge Manuel, kuris rodo ranka į Orgaso grafo kūną. Šv. Augustinas ir Šv. Steponas tarsi nuleidžia mirusįjį į altorių, kuris buvo žemiau paveikslo ir kuriame išties buvo grafo palaikai.

Aiškiai nuo žemiškosios palaidojimo scenos atskirta aukščiau vaizduojama Dangaus scena, kurioje Mergelė Marija, Jėzus Kristus ir Šv. Jonas Krikštytojas laukia grafo sielos. Siela vaizduojama vaiduokliško vaiko pavidalo vaizdiniu, kurį į dangų neša angelas. Paveikslo žinia tikintiesiems yra ta, kad žemėje atliekant dorus darbus ir užsiimant labdara įmanoma užsitarnauti sielos išgelbėjimą Rojuje. Tuo metu vyko Europos ir tokią mintį ginčijo katalikiškos Ispanijos priešai − Šiaurės Europos protestantai.

Šaltiniai

• Lilian H. Zirpolo. Historical Dictionary of Baroque Art and Architecture. Scarecrow Press, 2010. p. 109

Nuorodos

• artble.com
• independent.co.uk
• elgreco.net