Okopai arba pasen Okopi Sviatoj Trijci ukr Око пи arba pasen ukr Око пи Свято ї Трі йці lenk Okopy Świętej Trójcy kaimas

Okopai arba (pasen.) Okopi Sviatoj Trijci (ukr. Око́пи arba (pasen.) ukr. Око́пи Свято́ї Трі́йці, lenk. Okopy Świętej Trójcy) – kaimas Vakarų Ukrainoje: Ternopolio srities .

Okopai ukr. Окопи
Pilies Lvovo įvažiavimo vartai

Okopai 48°32′18″ š. pl. 26°25′42″ r. ilg. / 48.53833°š. pl. 26.42833°r. ilg. / 48.53833; 26.42833 (Okopai (Borščivo rajonas))

Laiko juosta: () ------ vasaros: ()

Valstybė	Ukraina
Sritis	Ternopolio sritis
Rajonas

Magdeburgo teisė nuo	1700 m.

Gyventojų (2014)	472
Plotas	1,54 km²
Tankumas (2014)	306 žm./km²

Vikiteka	Okopai

Kitos reikšmės – Okopai (reikšmės).

Geografija

Okopai išsidėstę Zbručės ir Dniestro upės siauroje santakoje. Kitame (kairiajame) Zbručės krante stovi Chmelnyckio srities Zbručės kaimas, o priešingame (kairiajame) Dniestro krante išsistatęs Černivcių srities Prigorodoko kaimas.

Okopai nutolę 127 km į pietus nuo srities centro Ternopolio ir 40 km į pietus nuo rajono centro Borščivo. Per gyvenvietę eina teritorinės reikšmės kelias Т 2002 Borščivas – (Chmelnyckio sritis). Veikia pradinė mokykla, klubas su biblioteka, felčerių akušerių punktas, vaistinė ir trys prekybos įmonės. Šv. Trejybės bažnyčia (1693 m.), Šv. Juro cerkvė (1780 m.), dvi koplyčios (2002 m. ir 2004 m.). Atstatytas 1848 m. baudžiavos panaikinimo kryžius.

Apylinkės tinkamos ilgalaikiui poilsiui, priklauso regioniniam kraštovaizdžio parkui „Dniestro kanjonas“. Netoli nuo kaimo yra valstybės saugomas gamtos paminklas – paleozojaus eros silūro periodo nuosėdų atodangos. Prie Okopų kertasi Ternopolio, Chmelnyckio ir Černivcų sričių administracinės sienos, 2002 m. iškilo ženklas, primenantis apie šią sankirtą. Nuo XX a. pr. auginamos vynuogės, bet pramoninio pobūdžio šis verslas neįgavo.

Istorija

Išlikusi polichrominė tapyba Šv. Trejybės bažnyčioje vaizduoja Lietuvos ir Lenkijos valstybių herbus

1692 m. karūnos didysis etmonas pastatė pilį, ją sudarė: dveji akmens mūro įvažiavimo vartai, sujungti grunto pylimais ir žvalgybos bokštas. Fortifikaciją papildė gilūs grioviai–apkasai (iš čia kaimo pavadinimas Okopi – liet. Apkasai). Gynybinė pilis turėjo apsaugoti pietinę ATR dalį nuo galimo turkų puolimo iš jų užimtos Podolės Kameneco tvirtovės. Projekto autorius buvo Tylmanas Gamerietis (ol. Tielman van Gameren), komendantu paskirtas Michalas Brandtas. Pilį savo kūryboje apdainavo žinomas lenkų poetas .

Pasirašius Karlovicų sutartį, turkai turėjo Podolę apleisti ir Okopų pilis prarado savo strateginę reikšmę. Ji vėl buvo prisiminta 1711 m., kai ATR grėsė priešo kariuomenių puolimas iš Valakijos pusės. Paplauti pylimai buvo atstatyti, apkasai pagilinti, o garnizonas padidintas iki 1500 žmonių.

1772 m. Okopai, kaip ir visas kraštas, įėjo į Austrijos–Vengrijos sudėtį iki pat 1914 m. per kaimą ėjo jos tarpvalstybinė siena su Rusijos imperija. Valdymo metu austrų–vengrų administracija liepė dalį pylimų nukasti, apkasus užpilti. Po 1921 m. kraštas atiteko Lenkijai, kaime įsikūrė šios valstybės pasieniečiai. Zbručės upė tapo siena tarp TSRS ir Lenkijos, o Dniestras – tarp Rumunijos ir Lenkijos.

Vėliau Okopai įėjo į Ukrainos TSR Ternopolio sritį, nuo 1991 m. – nepriklausomos Ukrainos sudėtyje.

Lankytini objektai

Katalikų bažnyčia

Žygio prieš turkus metu ATR valdovas Jonas Sobieskis 1693 m. kaime fundavo Šv. Trejybės bažnyčios statybą. Rusijos caro kariuomenė 1769 m. šturmavo šventovėje užsibarikadavusius vadovaujamus Baro konfederatus, nepanorusius būti išstumtais už Dniestro. Pastatas buvo sugriautas ir tik 1903 m. atstatytas, 1945 m. jis degė. Pokaryje jame buvo įrengtas šieno sandėlis, vėliau kurį laiką stovėjo be stogo. 2013 m., padedant geranoriams iš Lenkijos, bažnyčia buvo atstatyta. Istorines šventovės datas primena užrašas virš įėjimo durų: 1693–1769–1903–2013.

Pilis

Tebestovi dveji įvažiavimo vartai (Kameneco ir Lvovo), atstumas tarp jų 480 m. Abu dviejų tarpsnių, sumūryti iš akmenų. Kameneco vartų bokšto išmatavimai: ilgis – 12, 3 m; plotis – 8,0 m. Lvovo vartų bokšto duomenys: ilgis – 10,4 m; plotis – 8,5 m. Abiejų įvažiavimo vartų bokštų aukštis siekia 7,5 m; stogai neišliko. Žvalgybos bokšto prie Zbručės upės liekanos, apkasų ir pylimų pėdsakai.

Žymūs žmonės

Hasidinės srovės judaizme įkūrėjas Baal Šem Tov (1698–1760)
Lenkų istorikas ir etnografas (1878–1944)

Šaltiniai

Okopy, z Kozaczówką // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa : Filip Sulimierski i Władysław Walewski, 1886. – T. VII : Netrebka – Perepiat S. 432–433
„Тернопільщина. Історія міст і сіл“ Том 1. – Тернопіль: ТзОВ „Терно-граф“, 2014 °C. 545–546 ISBN 978-966-457-228-3
Окопи св. Трійці // castles.com.ua
Okopy Świętej Trójcy // Lwowskie Spotkania, 5–6/2006