Odrisidų karalystė

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Odrisidai – senovinė dinastija, valdžiusi didžiumą Trakijos istorinio regiono dabartinės Turkijos Europinėje dalyje, Graikijos šiaurės rytuose ir Bulgarijoje. Taip vadinta ir jų sukurta Odrisidų karalystė (gr. Βασίλειον Ὀδρυσῶν). Dinastijos kūrėjai buvo trakų odrisų (gr. Οδρύσαι) gentis.

Βασίλειον Ὀδρυσῶν Basileion Odrison Odrisidų karalystė
konfederacija Romos imperijos klientė 11 BC-46 m.
← 460 m. pr. m. e. – 46 m. →
Location of Odrisidų karalystė Odrisidų karalystė
Sostinė	(nuo IV a. pr. m. e.)
Politinė struktūra	konfederacija Romos imperijos klientė 11 BC-46 m.
Istorija
- Įkūrimas	460 m. pr. m. e. m.
- Konsolidacija	460-347 m. pr. m. e.
- Makedonijos vasalė	347–149 m. pr. m. e.
- Astajų linija	149–11 m. pr. m. e.
- Romos klientė	11 m. pr. m. e.-46 m.
- Prijungta prie Romos	46 m. m.

Geografija

Odrisai buvo viena didžiausių trakų genčių, gyvenanti derlingose lygumose Hebrus upės baseine. Pro jų teritorijas tekėjo ir Arteskus.

Raida

Trakija iki Orontidų

Odrisai pradėjo valstybės konsolidaciją apie 460 m. pr. m. e., iš regiono atsitraukus Achemenidų imperijai. Jiems vadovavo karalius (460–445), kuris sparčiai plėtė teritorijas, pajungdamas įvairias trakų gentis. Tai buvo karalystės pradžia. Ankstyviausiuoju etapu karalystė plėtėsi labai sparčiai, ir pirmieji valdovai kontroliavo teritorijas tarp Juodosios, Mamuro jūrų ir Dunojaus. Šiaurės vakaruose Odrisidai siekė užkariauti kalniečių gentis, taip pat neretai patirdavo jų antpuolius.

Apie 360 m. pr. m. e. sandūroje, mirus valdovui Cotys, karalystė suskilo į tris dalis: rytinę, vakarinę ir vidurinę. Stipriausia liko rytinė Trakija. Jos karalius Cersobleptas (359–341) vėl bandė užvaldyti visas trakų gentis. Tačiau Pilypas II iš Makedonijos nukariavo Trakijos karalystes apie 347 m. pr. m. e., paversdamas ją savo vasale, ir makedonai valdė ją pusantro šimto metų.

Tačiau trakai išsaugojo savo autonomiją ir valdovų liniją. Diadochų laikais Odrisidai ėmė kovoti dėl nepriklausomybės nuo Makedonijos. Seuthes III praktiškai valdė nepriklausomai, ir pastatė naują sostinę graikišku pavyzdžiu – . Netrukus po to Odrisidai patyrė keltų antpuolius iš šiaurės, kuomet šie atėjūnai įkūrė . Tai sukėlė šalyje suirutę.

II a. pr. m. e. II pusėje, Makedonijai nusilpus dėl Makedonijos karų, Odrisidų karalystė vėl atgimė. Tuo metu joje įsitvirtino nauja dinastinė linija Astajai (lot. Astaean). Tuo pat metu dalį trakų užvaldė lot. Sapaean. Kuomet 11 m. pr. m. e. mirė Astajų valdovas, Augustas pavertė Trakiją Romos kliente ir suvienijo, atiduodamas visą valdžią Sapajams. Tai įvyko dėl to, kad Astajų valdovas Reskuporis II (lot. Rhescuporis) suteikė pagalbą Pompėjui ir Cezariui, o vėliau rėmė respublikos armijas prieš Oktavianą ir Antonijų per paskutines Romos respublikos dienas. Žinomi Raskuporio įpėdiniai buvo įklimpę į politinį skandalą ir buvo nužudyti kaip jų romėnai vadai. Augusto remiamas, į valdžią atėjo Roimetalkas (lot. Roimētalkēs).

Bulgarijos istorija
Trakija (Trakai, Odrisidai)
Romos imperija (Trakija)
Bizantijos imperija
Pirmoji Bulgarijos imperija
>
Bizantijos imperija
Antroji Bulgarijos imperija
Asenai > >
Osmanų imperija
Rumelijos, , ejaletai
Balkanų karai
Bulgarija

Kai 46 m. žmona nužudė Trakijos karalių Roimetalką III, Odrisidų valstybė nustojo egzistuoti ir galutinai prijungta prie Romos imperijos. Ji paversta Trakijos provincija.

Valdovų sąrašas

• Ankstyvieji valdovai:
  • 460–445
  • Sparatocos 450–431
  • Sitalces 431–424
  • Seuthes I 424–410
  • Amadocus I 408–389
  • Seuthes II 405–387, kartu su Amadocus
  • Hebryzelmis 387–383
  • Cotys I 384–359
• Suskilimas:
  • Rytinė Trakija: 359–341
  • Vakarų Trakija: Berisades 359–352, Cetriporis 356–351
  • Vidurinė Trakija: Amatokos II 359–351, Teres II 351–342
• Suvienijimas ir krizė:
  • 331–300
  • Cotys II 300–280
  • Raizdos 280- ?
  • Cotys III apie 270
  • Rhescuporis I 240–215
  • Seuthes IV 215–190
  • Pleuratus 213–208
  • Amatokos III apie 184
  • Cotys IV 171–167
• Astajų linija
  • Teres III apie 149
  • Beithys ? – 120
  • Cotys V 120 – ?
  • Sadalas I 87–79
  • Cotys VI 57-48
  • Sadalas ΙΙ 48–42
  • Sadalas ΙΙΙ 42–31
  • Cotys VII 31–18C
  • Rhescuporis II 18–11 m. pr. m. e.
• Sapajų linija
  • Cotys I ?-48 m. pr. m. e.
  • Rhescuporis I 48-41
  • Cotys II 42–15
  • Rhoemetalces I 15 m. pr. m. e – 12
  • Rhescuporis II 12–19 (vakarų Trakija)
  • Cotys III 12–19 (rytų Trakija)
  • Rhoemetalces II 19–26
  • Rhoemetalces III 26–46

Nuorodos

Trakijos Valdovų sąrašai