Nubai

Nubai
Gyventojų skaičius	1,7 mln. (kalbantys nubų kalbomis)
Populiacija šalyse	Egiptas  Sudanas
Kalba (-os)	, arabų
Religijos	islamas

Nubai (angl. Nubians), nubiečiai – Pietų Egipte ir Šiaurės Sudane kilusi etninė grupė, kalbanti . Sudane nubai gyvena regione tarp Vadi Halfos šiaurėje ir El Debos pietuose.

Nubų grupės (iš šiaurės į pietus yra Halfaweyen, Sikut, Mahas ir Danagla).

Senovės egiptiečiai nubus vaizdavo kaip žmones su labai tamsia oda, dažnai su žiediškais auskarais ir kasomis supintais ar palaidais plaukais. Senovės nubai garsėjo savo gebėjimu šaudyti lankais.

Istorija

Nubė (~1900 m.)

Rankraštis senąją nubų kalba

Pagrindinis straipsnis – Nubija.

Nubai yra pietų Egipto ir šiaurės Sudano tauta, gyvenusi Nilo pakrantėse piečiau Asuano.

Senovėje nubai garsėjo kaip puikūs raiteliai, gebėję jodinėti be balnų, laikydamiesi keliais. Nubų raiteliai garsėjo kaip efektyvi judri lengvoji kavalerija.

Nubų kalbos priklauso Rytų Sudano kalbų pošeimei, kuri yra Nilo-Sacharos kalbų šeimos dalis. Senoji nubų kalba žinoma nuo VIII a., tai seniausia paliudyta Afrikos kalba, nepriklausanti semitų-chamitų (afroazinėms) kalboms. Ta kalba kalbėjo klajokliai, kurie užėmė žemes apie Nilą tarp pirmojo ir trečiojo Nilo slenksčių, bei Makorae klajoklių, kurie užėmė teritorijas tarp trečio ir ketvirto slenksčių po Kušo karalystės žlugimo apie IV a. Makorae buvo atskira gentis, kuri po kurio laiko nukariavo ar paveldėjo Noba žemes ir įkūrė Bizantijos įtakotą valstybę – . Ši karalystė Nobos žemes valdė kaip atskirą . Nobadiją stačiatikių dvasininkas Julijanas ir Konstantinopolio vyskupas Longinas atvertė į , tad jai vyskupus skirdavo .

Pavadinimo Nubia kilmė nėra aiški, pateikiama bent pora aiškinimų:

• Pavadinimas kilęs iš egip. nebu 'auksas'.
• Jis kilęs iš etnonimo noubai, ši etninė grupė gyveno krašte, kuris vėliau pavadintas Nubija.

Nubus kartais vadina kušitais, nes senovės egiptiečiai nubų žemes vadino Kušu.

Apie 6000 m. pr. m. e. nubai išvystė žemės ūkį, kontaktavo su Egiptu. Nubų raštija jų istorijoje atsirado palyginti vėlai, jie perėmė egiptiečių sistemą.

Senovės Nubijos gyvavimo laikai skirstomi į:

• A grupės kultūros periodas (3700–2800 m. pr. m. e.)
• A grupės kultūros periodas (2300–1600 m. pr. m. e.)
• Kermos karalystės periodas (2500–1500 m. pr. m. e.)
• Nubijos, egzistavusios lygiagrečiai Naujajai Egipto karalystei, periodas (1550–1069 m. pr. m. e.)
• Napatos karalystės ir Egipto nubų XXV dinastijos periodas (1000–653 m. pr. m. e.)
• Napatos karalystės periodas (1000–275 m. pr. m. e.)
• Merojės karalystės periodas (275 m. pr. m. e.–300/350 m. e. m.)

Nubiją sudarė 4 regionai, besiskyrę žemdirbystės forma ir kraštovaizdžiais:

• Šiaurinė ir centrinė Nubija – Nilo slėnis, kuriame buvo paplitusi drėkinamoji žemdirbystė.
• Vakarų Sudanas – valstietiškos žemdirbystės ir klajoklių ūkio mišinys.
• Rytų Sudanas – didžiojoje dalyje vyravo klajoklių ūkis, keliose vietovėse – drėkinamoji žemdirbystė.
• Pietūs – derlingi gyvulininkystės rajonai, čia buvo didelės žemės ūkiu besivertusios bendruomenės.

Nubiją paprastai valdė karaliai iš klanų, kurie valdė aukso kasyklas. Per Nubiją ėjo prekybos su kitomis Afrikomis dalimis keliai, kurias gabenti dramblio kaulas, žvėrių kailiai.

Šių laikų nubai

Senovės nubų palikuonys tebegyvena buvusios senovės Nubijos teritorijoje, kuri dabar daugiausia priklauso Egiptui. Apie 50 tūkst. nubų buvo perkraustyti Asuano užtvankos statybos metu (1960–1970 m.), nes patvenktas Nilas užliejo jų žemes. Dalis perkeldintų nubų toliau užsiima žemdirbyste, o dauguma dirba Egipto miestuose. Anksčiau arabų kalbą mokėjo tik vyrai nubai, kurie keliaudavo ieškodami darbo. Dabar ją mokyklose, radijo ir televizijos dėka išmoksta vis daugiau moterų nubių. Vis daugiau nubių dirba nebe namų ūkyje.

Kultūra

Egipto nubai domisi paskutinių dešimtmečių archeologiniais atradimais, kurie davė daug žinių apie Senovės Nubiją. Iki šių tyrimų rezultatų pagarsinimo nubai Egipte neretai patirdavo diskriminaciją. Dabar nubai didžiuojasi savo kultūros istorija. Dalis jaučia artimumą , nes daug kas turi giminių Sudane. Šis tapatumo bendrumas išreiškiamas poezijoje, romanuose, muzikoje.

Šių dienų Sudane gyvena šios nubų etninės grupės:

• Danaqla – ties Dongola Reach,
• Mahas – nuo Trečiųjų Nilo slenksčių iki Wadi Halfa,
• Sikurta – apie Asuaną.

Šie nubai rašo savais rašmenimis. Jie taip pat puošiasi : Mahas vyrai ir moterys skruostuose pasidaro po tris randus, Danaqla tokius randus turi smilkiniuose. Jaunoji karta šio papročio laikosi žymiai mažiau.

Senosios Nubijos kultūrinę raidą veikė jos geografija. Nubijos teritorija kartais skiriama į:

• Aukštutinę Nubiją. Joje buvo senovinė Napatos karalystė (Kušas).
• Žemutinę Nubiją. Ją kartais vadina „Afrikos koridoriumi“, nes čia vyko kultūriniai mainai tarp nubų, , graikų, asirų, romėnų ir arabų. Šioje teritorijoje kažkada buvo .

Dabartinių nubų naudojamos kalbos pagrįstos senaisiais sudaniečių dialektais. Iš šiaurės į pietus tai: Kenuz, Fadicha (Matoki), Sukkot, Mahas, Danagla.

Kerma, Napata ir Merojė buvo didžiausi Nubijos miestai, kuriuos palaikė turtingos žemdirbių teritorijos. Senovės Egipto valdovai siekė užvaldyti Nubijos turtus, ypač auksą ir per jos teritorijas einančius prekybinius kelius.Naujosios Egipto karalystės laikais Nubijoje ėmė dominuoti Egiptas. VIII a. pr. m. e. iškilo Merojės karalystė, tuo metu penkiasdešimčiai metų Egiptą ėmė valdyti valdovai nubai. Nubai išlaikė daug Egipto kultūrinių tradicijų. Nubai karaliai buvo laikomi pamaldžiais mokslininkais ir menų globėjais, kurių paliepimu buvo kopijuojami senovės Egipto tekstai ir net atkuriamos kai kurios Egipto tradicijos. Po to Egipto įtaka smarkiai nusilpo. Nubijos galios centru tapo Merojė, didesnę įtaką įgijo kultūriniai ryšiai su subsacharine Afrika.

Religija

Dabar nubai išpažįsta islamą. Nubų religinis gyvenimas yra islamo ir tradicinių senųjų nubų tikėjimų sinkretizmas. Senovėje nubų religija irgi buvo mišinys – tradicinės vietinės ir Egipto religijų mišinys. Iki paplintant islamui nemaža dalis nubų buvo krikščionys.

Senovinė Napata buvo svarbus Nubijos religinis centras, išsidėstęs Džebel Barkalyje – ant masyvios smiltainio uolos, kuri senovės nubams priminė piestu stovinčią kobrą. Senovės egiptiečių žyniai skelbė, kad Napata buvo senovinės dievo Amuno tėviškė, kas stiprino Napatos kaip religinio centro padėtį. Napata buvo svarbi tiek nubams, tiek senovės egiptiečiams. Apie 2500 m. Nubijoje buvo garbinami tiek vietiniai nubų, tiek egiptiečių dievai. Nubų karaliai ir karalienės buvo laidojami netoli Džebel Barkalio piramidėse kaip ir Egipto faraonai. Nubai piramides statė Nuryje (Nuri, ties Džebel Barkaliu, priešingame Nilo krante), El Karru vietovėje ir Merojėje (piečiau Džebel Barkalio).

Nuorodos

1. Dig Nubia 2012-05-24 iš Wayback Machine projekto. – Image
2. Bob Brier; A. Hoyt Hobbs (2008). Daily Life of the Ancient Egyptians. Greenwood Publishing Group. p. 249. ISBN .
3. Bianchi, Robert Steven (2004). Daily Life Of The Nubians. Greenwood Publishing Group. pp. 2, 5. ISBN .
4. Bianchi, Robert Steven (2004). Daily Life Of The Nubians. Greenwood Publishing Group. pp. 2–3. ISBN .
5. Lobban, Richard (2004). Historical Dictionary of Ancient and Medieval Nubia. Scarecrow Press. pp. liii. ISBN .
6. Fernea, Robert A. (2005). Nubian Ceremonial Life: Studies in Islamic Syncretism And Cultural Change. American University in Cairo Press. pp. ix–xi. ISBN .
7. Fernea, Robert A. (2005). Nubian Ceremonial Life: Studies in Islamic Syncretism And Cultural Change. American University in Cairo Press. pp. ix–xi. ISBN .
8. Kemp, Graham, and Douglas P. Fry (2003). Keeping the Peace: Conflict Resolution and Peaceful Societies Around the World. Psychology Press. p. 99. ISBN .{{}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list ()
9. Clammer, Paul (2010). Sudan: the Bradt travel guide. Bradt Travel Guides. p. 138. ISBN .
10. Lobban, Richard (2004). Historical Dictionary of Ancient and Medieval Nubia. Scarecrow Press. pp. liii. ISBN .
11. Lobban, Richard (2004). Historical Dictionary of Ancient and Medieval Nubia. Scarecrow Press. pp. liv. ISBN .
12. Bulliet, Richard W., and Pamela Kyle Crossley, Daniel R. Headrick, Lyman L. Johnson, Steven W. Hirsch (2007). The Earth and Its Peoples: A Global History to 1550. Cengage Learning. p. 82. ISBN .{{}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list ()
13. Bulliet, Richard W., and Pamela Kyle Crossley, Daniel R. Headrick, Lyman L. Johnson, Steven W. Hirsch (2007). The Earth and Its Peoples: A Global History to 1550. Cengage Learning. p. 83. ISBN .{{}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list ()
14. Remier, Pat (2010). Egyptian Mythology, A to Z. Infobase Publishing. p. 135. ISBN .
15. Bulliet, Richard W., and Pamela Kyle Crossley, Daniel R. Headrick, Lyman L. Johnson, Steven W. Hirsch (2007). The Earth and Its Peoples: A Global History to 1550. Cengage Learning. p. 83. ISBN .{{}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list ()
16. Fernea, Robert A. (2005). Nubian Ceremonial Life: Studies in Islamic Syncretism And Cultural Change. American University in Cairo Press. pp. iv–ix. ISBN .
17. Clammer, Paul (2010). Sudan: the Bradt travel guide. Bradt Travel Guides. p. 138. ISBN .
18. Remier, Pat (2010). Egyptian Mythology, A to Z. Infobase Publishing. p. 135. ISBN .
19. Remier, Pat (2010). Egyptian Mythology, A to Z. Infobase Publishing. p. 135. ISBN .