Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Nikolajus Švernikas rus. Никола́й Миха́йлович Шве́рник

Gimė	1888 m. gegužės 19 d. Sankt Peterburgas
Mirė	1970 m. gruodžio 24 d. (82 metai) Maskva, Rusija
Palaidotas (-a)	Nekropolis prie Kremliaus sienos

Veikla	partinis ir politinis veikėjas

Vikiteka	Nikolajus Švernikas

Nikolajus Švernikas (rus. Никола́й Миха́йлович Шве́рник, 1888 m. gegužės 19 d. Sankt Peterburge – 1970 m. gruodžio 24 d. Maskvoje) – sovietinis politinis veikėjas, paskutiniaisiais Josifo Stalino valdymo metais (1946–1953) – nominalus SSRS vadovas (SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas).

Biografija

1917 m. gamyklos darbininkų komiteto pirmininkas, miesto tarybos pirmininkas Samaroje. 1918–1921 m. politinis darbuotojas Raudonojoje armijoje. 1921–1923 m. profsąjungų darbuotojas.

1924 m. partijos Centrinės kontrolės komisijos narys, Rusijos darbininkų ir valstiečių inspekcijos liaudies komisaras. 1925–1926 m. partijos Leningrado srities komiteto sekretorius. 1926–1927 m. VKP(b) CK sekretorius. 1927–1929 m. partijos Uralo srities komiteto sekretorius. 1929–1930 m. SSRS metalurgijos darbuotojų profsąjungos vadovas.

1930–1944 m. sovietinių profsąjungų susivienijimo (VPSCT) I sekretorius. 1941 m. atsakingas už pramonės įmonių evakavimą į SSRS gilumą. 1942 m. Komisijos vokiečių kariuomenės karo nusikaltimams tirti, pirmininkas. 1938 m. sausio 12 d. – 1946 m. vasario 10 d. SSRS Aukščiausiosios Tarybos Tautybių tarybos pirmininkas. 1946 m. kovo 19 d., po Michailo Kalinino mirties, išrinktas SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininku.

1953 m. kovo 15 d., praėjus dešimčiai dienų po Josifo Stalino mirties, vėl gražintas į profsąjungų vadovo postą. 1953 m. gruodžio 23 d. N. Švernikas buvo Specialaus teismo, nuteisusio Lavrentijų Beriją mirties bausme, narys. 1956 m. paskirtas Partinės kontrolės komisijos pirmininku ir atsakingu už J. Stalino laikais represuotų partijos narių reabilitavimą (taip vadinama „Šverniko komisija“).

Papildoma informacija

net 45 metus (nuo 1925 m.) buvo SSKP CK narys;
du kartus (1939–1952 m. ir 1953–1957 m.) buvo kandidatas į VKP(b) CK Politinio biuro narius;
du kartus (1952–1953 m. ir 1957–1966 m.) buvo SSKP CK Politinio biuro narys;
1958 m. Socialistinio darbo didvyris, 5 Lenino ordinai;
N. Šverniko komisija paskelbė, kad belaisvius lenkų karininkus Katynėje sušaudė hitlerininkai; perestroikos metais dokumentais buvo įrodyta, kad tai NKVD nusikaltimas;
N. Švernikas buvo tipiškas J. Stalino nomenklatūros atstovas, pavyzdinis partinis aparatčikas. Savo kadrų politikos principus J. Stalinas suformulavo dar 1923 m. partijos XII suvažiavime: „Būtina parinkti darbuotojus taip, kad reikiamuose postuose būtų žmonės, sugebantys įgyvendinti direktyvas, galintys šias direktyvas priimti kaip savas“. N. Švernikas priėmė ir įgyvendino visas Stalino vidaus ir užsienio politikos direktyvas. Po J. Stalino mirties jis įgyvendino kitas direktyvas, vadovaudamas stalininių nusikaltimų, vykdytų jam tyliai pritariant, tyrimo komisijai.
Nors daug matė ir žinojo, kaip ir Viačeslavas Molotovas nepaliko memuarų.
Urna su N. Šverniko palaikais palaidota Kremliaus sienoje Maskvoje.