Nikolajus Lichačiovas

Nikolajus Lichačiovas rus. Николай Петрович Лихачёв
Nikolajus Lichačiovas
Gimė	1862 m. balandžio 24 d. Čistopolis
Mirė	1936 m. balandžio 14 d. (73 metai) Leningradas
Veikla	rusų istorikas
Vikiteka	Nikolajus Lichačiovas

Nikolajus Lichačiovas (rus. Николай Петрович Лихачёв, 1862 m. balandžio 24 d. Čistopolis, – 1936 m. balandžio 14 d. Leningradas) – rusų istorikas.

Biografija

Aukso medaliu baigė Kazanės gimnaziją, 1884 m. – Kazanės universitetą ir paliktas rengtis profesūrai. Nuo 1894 m. narys, Sankt Peterburgo archeologijos instituto profesorius. 1897 m. įkūrė Rusijos genealogijos draugiją, 1925 m. savo kolekcijų pagrindu – Paleografijos muziejų. 1925 m. TSRS mokslų akademijos akademikas. 1930 m. suimtas, kaltintas antisovietinės Visaliaudinės kovos dėl laisvos Rusijos atgimimo sąjungos įkūrimu, kuriam laikui ištremtas į Astrachanę.

Mokslinė veikla

Parašė pagalbinių ir specialiųjų istorijos mokslų (sfragistika, , , heraldika, genealogija), taip pat , veikalų. Paskelbė XVI a. – XVII a. Rusijos istorijos šaltinių.

Nikolajaus Lichačiovo kapas

Bibliografija

• XVI a. Maskvos valdovų biblioteka ir archyvas, 1894 m.
• Popieriaus vandenženklių paleografinė reikšmė, 3 d. 1899 m.
• Seniausioji sfragistika, 1906 m.
• Andrejaus Rubljovo stilius, 1907 m.
• Bizantijos ir Rusijos sfragistikos istorijos medžiaga, 1928 m.

Šaltiniai

1. Nikolajus Lichačiovas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 111 psl.