Nikolajus Doležalis

Nikolajus Doležalis rus. Николай Антонович Доллежаль
Gimė	1899 m. spalio 27 d. , Zaporožės sritis
Mirė	2000 m. lapkričio 20 d. (101 metai)
Veikla	rusų energetikas, išradėjas, akademikas
Žymūs apdovanojimai
1949 m. – Stalino premija 1952 m. – Stalino premija 1953 m. – Stalino premija 1957 m. – Lenino premija dukart Socialistinio darbo didvyris

Nikolajus Doležalis (rus. Николай Антонович Доллежаль, 1899 m. spalio 27 d. , Zaporožės sritis – 2000 m. lapkričio 20 m. Maskva) – rusų energetikas, išradėjas, akademikas.

Biografija

1923 m. baigė . 1925–1930 m. dirbo projektavimo organizacijose. Po stažuotės Europoje pusantrų metų kalėjo. Vėliau dirbo Kijeve, Leningrade, Sverdlovske. Nuo 1943 m. Chemijos mašinų statybos mokslo tyrimo instituto vadovas. 1946 m. su visu institutu įtrauktas į TSRS atominės bombos rengimo programą, projektavo plutonio gamybos reaktorius.

1952 m. Maskvoje įkūrė Energotechnikos mokslinio tyrimo ir konstravimo institutą (dab. pavadintas jo vardu) ir jam iki 1986 m. vadovavo. Apkaltintas dėl avarijos Černobylio AE ir išleistas į pensiją. Nuo 1962 m. TSRS mokslų akademijos narys. 1986 m.

Mokslinė veikla

Sukūrė stūmoklinio kompresoriaus automatinių vožtuvų teoriją. Pirmosios pasaulyje atominės elektrinės, 1954 m. pastatytos Obninske, netoli Maskvos reaktoriaus vyr. konstruktorius. Vienas iš reaktoriaus RBMK kūrėjų.

Bibliografija

• Garo jėgainių projektavimo pagrindai, 1933 m.
• Kanalinis branduolinis energetinis reaktorius, 1980 m.
• Prie kuriamo pasaulio ištakų: konstruktoriaus užrašai, 1989 m.

Įvertinimas

• 1949 m. – Stalino premija
• 1952 m. – Stalino premija
• 1953 m. – Stalino premija
• 1957 m. – Lenino premija
• dukart Socialistinio darbo didvyris

Šaltiniai

1. Nikolajus Doležalis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 59 psl.

• Biografija. Doležalio vardo mokslo tyrimų institutas 2009-02-02 iš Wayback Machine projekto.