Nijolė OželytėGimė 1954 m kovo 31 d 70 metų VilniusTėvas Antanas OželisSutuoktinis ė Saulius VaitiekūnasVaikai Ieva Saul

Nijolė Oželytė

Gimė	1954 m. kovo 31 d. (70 metų) Vilnius
Tėvas	Antanas Oželis
Sutuoktinis (-ė)	Saulius Vaitiekūnas
Vaikai	Ieva, Saulė, Elenytė

Veikla	aktorė, politinė bei visuomenės veikėja
Partija	1989 m. TSKP, 1993 m. TSLK, 2000 m. NKS

Alma mater	1977 m. LSSR konservatorija

Nijolė Oželytė (g. 1954 m. kovo 31 d. Vilniuje) – Lietuvos nepriklausomybės akto signatarė, aktorė, politinė bei visuomenės veikėja, TV laidų vedėja.

Biografija

1961–1972 m. mokėsi Vilniaus 23-oje vidurinėje mokykloje, 1972–1973 m. Vilniaus 1-ojoje vakarinėje pamaininėje mokykloje. 1973–1977 m. studijavo LSSR konservatorijoje.

1989 m. SSKP narė, vėliau, atsiskyrus nepriklausomai LKP, tapo LKP nare. Atgimimo metais aktyviai reiškėsi politinėje veikloje, LKP XX suvažiavime išrinkta LKP CK nare, 1990 m. balsavo už LKP atsiskyrimą nuo SSKP.

1990 m. išrinkta į LR Aukščiausiąją Tarybą (Atkuriamąjį Seimą), akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarė. 1993–1999 m. priklausė Tėvynės sąjungai.1995–1996 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė. 1996–2000 m. LR Seimo narė, Konservatorių moterų sąjungos pirmininkė. Nesėkmingai kandidatavo 1994 m., 2000 m. ir 2004 m. LR Seimo rinkimuose. Nuo 2000 m. Nuosaikiųjų konservatorių sąjungos narė.

2000–2001 m. BTV laidos „Korida“ ir LNK laidos „Arena“ vedėja. 2001–2002 m. TV3 laidos „Moterų laimė“ vedėja. 2002–2004 m. LTV laidos „Agentūra SOS“ vedėja. 2008 m. BTV laidos „Sveikatai ir laimei“ vedėja.

Išsiskyrusi, buvęs vyras – dailininkas Saulius Vaitiekūnas. Turi tris dukteris: Ievą, Saulę ir Elenytę. Moka rusų, lenkų ir anglų kalbas.

Kontroversijos

Kaltinimai neapykantos kurstymu

2023 m. N. Oželytė susilaukė kritikos dėl savo pasisakymų apie praeivį Vasario 16-osios minėjimo metu – jis buvo pavadintas nacistu bei žydu. Signatarė savo nuomonę argumentavo tvirtindama, kad šis „panašus į žydą, ne į lietuvį. Absoliučiai, jūs juodas, lietuviai tokie nebūna, su rudomis akimis. <...> O pats esate niekas. Ir netgi ne lietuvis, žiūrint į fizionomiją.“ Prokuratūra gavo pranešimą apie įvykusį incidentą, kuriame nurodyta, jog politikė „viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą, kurstė diskriminuoti asmenį dėl rasės, plaukų ir akių spalvos, tautybės, kilmės, etninės kilmės“. Pati Oželytė socialiniuose tinkluose šį incidentą viešoje vietoje su „baubiku“ bei „jo sėbrais“ įvertino kaip provokaciją ir tikino, kad pateiktoje vaizdo medžiagoje nematyti konflikto pradžios. Pasak politikės, asmuo pavadintas „naciku“, nes šis nebuvo patenkintas jos ankstesniu ketureiliu apie ateityje išnyksiančią Lietuvą, o žydu – nes „nacikus [tai] labiausiai siutina – palyginau su tauta, ant kurios jie labiausiai varo“.

Filmografija

1974 m. Ievutė – Žvangutis, rež. Gytis Lukšas, LKS
1976 m. Frida – Seklio Kalio nuotykiai, rež. Arūnas Žebriūnas, LKS
1977 m. Stasė – Vaikinas iš Darbo gatvės, rež. Algirdas Dausa, LKS
1978 m. Dela – Nebūsiu gangsteris, brangioji, rež. Algimantas Puipa, LKS
1978 m. Rubė Adams – Veidas taikinyje, rež. Almantas Grikevičius, LKS
1979 m. Briun – Viešbutis „Pas žuvusį alpinistą“, rež. Grigorijus Kromanovas, Talinfilm
1980 m. Adelė – Dičiaus karjera, rež. Balys Bratkauskas, LTV
1980 m. Bušė – Kelionė į rojų, rež. Arūnas Žebriūnas, LKS
1980 m. Maksimova – Aliarmas, rež. Jevgenijus Makarovas, Lentelefilm
1981 m. Airinė – Raudonmedžio rojus, 5 serijos, rež. Bronius Talačka, LTV
1981 m. Bertina – Amerikietiška tragedija, rež. Marijonas Giedrys, LKS
1981 m. Kamilė – Arkliavagio duktė, rež. Algimantas Puipa, LKS
1982 m. Inga – Atsiprašau, rež. Vytautas Žalakevičius, LKS
1983 m. Stasė – Jo žmonos išpažintis, rež. Almantas Grikevičius, LKS
1984 m. Ana Zaiceva – Du husarai, rež. Viačeslavas Krištofovičius, A. Dovženkos kino studija
1984 m. Helga Vedekind – Veik pagal situaciją, rež. Ivanas Gorobecas, Odesos kino studija
1984 m. Rožytė – Čia mūsų namai, rež. Saulius Vosylius, LTV
1985 m. Ana – Legenda apie nemirtingumą, rež. Borisas Savčenko, A. Dovženkos kino studija
1986 m. Jelena Tarasova – Tik vienas posūkis, rež. Aleksandras Grišinas, Odesos kino studija
1986 m. Vera – Skėtis naujavedžiams, rež. Rodionas Nachapetovas, Mosfilm
1987 m. Katerina Zinkevič – Norite – mylėkite, norite – ne…, rež. Vladimiras Kolosas, Belarusfilm
1989 m. Marusia – Pabaiga, rež. Nikolajus Košeliovas, Lenfilm
2005 m. Klara Dalrympl – Zebriukas Dryžius, JAV (įgarsino)

Bibliografija

Nuotrupos: esė eilėmis. - 2 D.:
- D. 1 / dail. Ona Liugailienė. - Vilnius: Versmė, 2013. - 46 p.: iliustr. -
- D. 2 / dail. Elena Vait. - Vilnius: Petro ofsetas, 2016. - 41 p.: iliustr. -

Įvertinimas

1984 m. LSSR nusipelniusi artistė
2000 m. Lietuvos nepriklausomybės medalis

Šaltiniai

https://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=6624&p_d=84360&p_k=1
N. Oželytė: idealiausias partneris – vienatvė, 2012-11-17
2004 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
1996–2000 m. kadencijos Seimo narė
Kas yra kas. Lietuvos moterys. – Kaunas: Neolitas, 2007. – 337 p.
Gafurova, J. „Kaip N. Oželytė žydus tarp lietuvių atpažįsta.“Respublika. Originalas archyvuotas 2023-02-22. Nuoroda tikrinta 2023-03-04.
Laimonas Tapinas. Lietuvos kinematografininkai. – Vilnius: Mintis, 1986. – 81-82 p.
https://www.kino-teatr.ru/kino/acter/w/sov/3155/works/
„DĖL LIETUVOS TSR NUSIPELNIUSIOS ARTISTĖS GARBĖS VARDO SUTEIKIMO J. ONAITYTEI IR N. OŽELYTEI“. 1984 m. rugpjūčio 24 d. įsakas Nr. X-4175. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba. Nuoroda tikrinta 2024-06-04.
„Dėl apdovanojimo Lietuvos nepriklausomybės medaliu“. 2000 m. liepos 1 d. dekretas Nr. 929. Lietuvos Respublikos Prezidentas. Nuoroda tikrinta 2024-06-04.

[1] ttps://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=6624&p_d=84360&p_k=1

[2] N. Oželytė: idealiausias partneris – vienatvė, 2012-11-17

[3] 2004 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai

[4] 1996–2000 m. kadencijos Seimo narė

[5] Kas yra kas. Lietuvos moterys. – Kaunas: Neolitas, 2007. – 337 p.

[6] Gafurova, J. „Kaip N. Oželytė žydus tarp lietuvių atpažįsta.“Respublika. Originalas archyvuotas 2023-02-22. Nuoroda tikrinta 2023-03-04.

[7] Laimonas Tapinas. Lietuvos kinematografininkai. – Vilnius: Mintis, 1986. – 81-82 p.

[8] ttps://www.kino-teatr.ru/kino/acter/w/sov/3155/works/

[9] „DĖL LIETUVOS TSR NUSIPELNIUSIOS ARTISTĖS GARBĖS VARDO SUTEIKIMO J. ONAITYTEI IR N. OŽELYTEI“. 1984 m. rugpjūčio 24 d. įsakas Nr. X-4175. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba. Nuoroda tikrinta 2024-06-04.

[10] „Dėl apdovanojimo Lietuvos nepriklausomybės medaliu“. 2000 m. liepos 1 d. dekretas Nr. 929. Lietuvos Respublikos Prezidentas. Nuoroda tikrinta 2024-06-04.