Nganasanai

Nganasanai
Nganasanai (1927 m.)
Gyventojų skaičius	~900
Populiacija šalyse	Rusija: 834  Ukraina: 44
Kalba (-os)	nganasanų, rusų
Religijos	šamanizmas, stačiatikybė
Giminingos etninės grupės	encai, nencai, selkupai, kamasinai
Vikiteka:	Nganasanai

Nganasanai (savivardis няа, ня) – negausi Sibiro tauta, priklausanti samojedų grupei. Beveik visi nganasanai gyvena Krasnojarsko krašto šiaurėje esančiame Taimyro-Dolgano nencų rajone (buv. Taimyro (dolgano-nencų) autonominė apygarda). Laikoma toliausiai šiaurėje gyvenančia Eurazijos tauta. Nganasanai kalba Uralo kalboms priklausančia nganasanų kalba, tačiau dabar didesnioji dalis kalba tik rusiškai.

Išskiriamos dvi nganasanų grupės: Avamo nganasanai (Piasinos, Dudyptos, slėniai) ir Vadejevo nganasanai (Chetos slėnis, prie Taimyro ežero, ).

Nganasanai tradiciškai vertėsi medžiokle, žvejyba, kailių išdirbimu. Nuo XIX a. pradėjo verstis ir elnininkyste. Gyveno klajokliškai. Medžiodavo ietimis, lankais su strėlėmis, peiliais, nuo XIX a. pradėjo naudoti šaunamuosius ginklus. Žvejodavo tinklais, kaulinėmis ietimis. Gyvendavo čiumuose, dengtuose elnių kailiais. Taip pat rengėsi drabužiais iš elnių kailių, plaukus tepdavo elnių taukais. Maisto pagrindą sudarydavo elniena bei žuvis. Seniau turėjo turtingą folklorą, kuris skirstomas į sitabi – herojines poemas, ir diurume – prozinius žanrus. Nganasanų tikėjimas šamanistinis.

XX a. vid. nganasanai buvo priversti gyventi sėsliai, laikui bėgant nunyko jų tradicijos, kalba, religija.

Šaltiniai

1. Нганасаны,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.