Dryopteris expansaSmailialapis papartis Dryopteris carthusiana Mokslinė klasifikacijaKaralystė Augalai Plantae Skyrius Š

Dryopteris expansa

Smailialapis papartis (Dryopteris carthusiana)

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Šertvūnai ( Polypodiophyta)
Klasė:	Šertvainiai ( Polypodiopsida)
Šeima:	Papartiniai ( Dryopteridaceae)
Gentis:	Papartis ( Dryopteris)
Rūšis:	Nelygialapis papartis ( Dryopteris expansa)

Smailialapis papartis (Dryopteris expansa) – papartinių (Dryopteridaceae) šeimos daugiametis augalas.

Jo gyvenimo ciklą, kaip ir kitų sporinių induočių, sudaro dviejų kartų – sporofito (2n) ir gametofito (n) – kaita. Sporofitai kartais pasitaiko drėguose ūksminguose miškuose. Gametofitai beveik mikroskopiniai, širdiški, trumpaamžiai. Lietuvoje saugotinas, retas.

Morfologija

Lapalakštis šviesiai žalias, gležnas, maždaug tokio pat ilgio kaip lapkotis. Šakniastiebis trumpas, status arba kylantis. Lapų puokštė labai panaši į D. dilatata. Lapai 0,25-1,1 m ilgio, 0,1-0,35 m pločio, su liaukutėmis. Lapkotis apaugęs dvispalviais plėviškais žvynais, jie nuo D. dilatata šiek tiek skiriasi savo forma ir spalva. Lapalakštis plokščias, platus, šviesiai žalias. Apatinės plunksniškų skilčių poros pirmas žemutinis segmentas nusmailėjęs ir yra pusės ar daugiau nei pusės viso pirmos plunksniškos skilties ilgio. Sporos tamsiai geltonos, su smailiais kauburėliais. Induzijos su liaukutėmis.

Panaudojimas

Šaknyje yra – medžiagos, paralyžiuojančios kaspinuočius ir kitus vidinius parazitus, kuri buvo naudojama vaistažolių medicinoje kaip kirminų šalinimo priemonė.

Šaltiniai

Algirdas Lekavičius. Vadovas augalams pažinti. – Vilnius: Mokslas, 1989. // psl. 44
Patalauskaitė D., 2004: Dryopteris genties rūšys ir jų paplitimo ypatybės Lietuvoje. Botanica Lithuanica
WIDÉN C.J., SARVELA J., BRITTON D. M. 1983: On the location and distribution of phloroglucinols (filicin) in ferns: New results and review of the literature. Annales Botanici Fennici 20(4): 407–417.

Vikiteka: Nelygialapis papartis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[1] Algirdas Lekavičius. Vadovas augalams pažinti. – Vilnius: Mokslas, 1989. // psl. 44

[2] Patalauskaitė D., 2004: Dryopteris genties rūšys ir jų paplitimo ypatybės Lietuvoje. Botanica Lithuanica

[3] WIDÉN C.J., SARVELA J., BRITTON D. M. 1983: On the location and distribution of phloroglucinols (filicin) in ferns: New results and review of the literature. Annales Botanici Fennici 20(4): 407–417.