Naujoji demokratija – Moterų partija

Naujoji demokratija – Moterų partija, NDMP – Lietuvos politinė partija, 1995–1998 m. Moterų partija, 2001 m. Naujosios demokratijos partija, 2001 m. susijungusi su Lietuvos valstiečių partija ir sudariusi Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga (VNDS).

Istorija

Lietuvos moterų partijos (LMP) steigiamasis suvažiavimas įvyko 1995 m. vasario 25 d. Partijos istorinės šaknys buvo siejamos su 1922 m. įkurta Lietuvos moterų asociacija, kuri organizavo konferencijas ir seminarus moterų padėčiai analizuoti, savimonei, saviraiškai ir pilietiškumui ugdyti. Asociacijos narės siekė, kad Lietuvos valdžios struktūros atkreiptų dėmesį į sunkėjančią moterų padėtį.

Lietuvos moterų partijos steigiamasis suvažiavimas įkūrė savarankišką, savanorišką ir savaveiksmę politinę organizaciją, vienijančią narius dalyvauti politinėje veikloje ir visuomenei aktualioms problemoms spręsti. Įkurta partija buvo struktūriškai nauja partija Lietuvoje, neturėjusi atitikmens krašto istorijoje. LMP programoje buvo nurodyta, kad jos įkūrimas buvo savotiška matristinės kultūros tąsa, jos atgimimas Lietuvoje. Partijos narės identifikavo save su Marijos Gimbutienės darbuose tyrinėtu ir aprašytu senosios lietuvių praeities matristinės kultūros sluoksniu. Pagrindinis partijos tikslas ir uždavinys buvo moterų politinės patirties ugdymas bei atstovavimas visų lygių valdžios struktūrose, stengiantis stiprinti iš politikos pasitraukusias moralumo vertybes.

Ideologija

LMP suformuotos programinės nuostatos apėmė plačią visuomenės politinių, kultūrinių, ekonominių, socialinių interesų skalę. Partijos steigėjos buvo pasirengusios ieškoti racionalaus ir humaniško kompromiso tarp nutolusių politinės dešinės ir kairės interesų, siekti, kad būtų suderintas demokratijos ugdymo ir valstybinės tvarkos stiprinimas, nuosekliai kurti laisvosios rinkos ekonomiką ir stiprinti valstybės socialinę atsakomybę, puoselėti tautines tradicijas ir kartu sudaryti sąlygas Lietuvai perimti pasaulio kultūrą.

Partijoje 1995 m. gegužės mėn. buvo apie 800 narių, o 1995 m. pabaigoje – jau per 1000. Tų pačių metų birželio mėnesį LMP turėjo 18 registruotų skyrių. Gausiausios ir aktyviausiai veikiančios grupės buvo Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Alytuje, Šiauliuose.

Tarp lyderių buvo partijos pirmininkė ir LMA prezidentė profesorė Kazimiera Prunskienė, Tarybos pirmininkė poetė, verslininkė Dalia Teišerskytė, vicepirmininkės – verslininkų asociacijos viceprezidentė Gitelman (Panevėžys) ir Kauno technologijos universiteto docentė, socialinių mokslų daktarė Ž. Simonavičienė.

1998 m. Moterų partija, siekdama išplėsti partijos įtaką visuomenėje ir politikoje, pakeitė pavadinimą į Naujoji demokratija – Moterų partija. Tai paskatino į partiją stoti ir nemažai vyrų.

2000 m. Seimo rinkimuose partija dalyvavo koalicijoje su Lietuvos demokratine darbo partija, Lietuvos rusų sąjunga ir Lietuvos socialdemokratų partija. Seimo nariais tapo Janė Narvilienė, Kazimiera Prunskienė ir Gintaras Didžiokas. Tačiau netrukus po rinkimų jie pamiršo įsipareigojimus koalicijos parneriams.

2001 m. gruodžio 15 d. Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų suvažiavime buvo pasirašyta jungimosi sutartis tarp Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų. Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos pirmininke išrinkta prof. Kazimiera Danutė Prunskienė.

Nuorodos

• Oficialus LVLS tinklalapis