Naujasis Orleanas

Naujasis Orleanas (angl. New Orleans) – miestas Jungtinių Amerikos Valstijų pietuose, Luizianos valstijoje. Išsidėstęs Luizianos pietryčiuose, Misisipės deltoje, prie Meksikos įlankos ir Pontchartraino ežero. Tai stambus uostas (apyvarta 77,3 mln. t, 2004 m.) ir didžiausias valstijos miestas. 343 829 gyventojai (2010 m.), visoje aglomeracijoje – 1,3 mln. gyventojų. Vystoma , naftos perdirbimo, maisto (cukraus), tekstilės, statybinių medžiagų, medienos apdirbimo, chemijos, aviacijos pramonė. Apylinkėse auginamos cukranendrės.

Naujasis Orleanas angl. New Orleans
Naujojo Orleano panorama
Naujasis Orleanas 29°57′53″ š. pl. 90°41′14″ v. ilg. / 29.96472°š. pl. 90.68722°r. ilg. / 29.96472; 90.68722 (Naujasis Orleanas)
Laiko juosta: (UTC-6) ------ vasaros: (UTC-5)
Valstybė	Jungtinės Amerikos Valstijos
Valstija	Luiziana
Meras	Mitch Landrieu
Gyventojų (2010)	343 829
Plotas	907 km²
Tankumas (2010)	379 žm./km²
Tinklalapis	cityofno.com
Vikiteka	Naujasis Orleanas

Yra tarptautinis oro uostas, teatrų, simfoninis ir filharmonijos orkestrai, Naujojo Orleano meno, Luizianos valstijos, istorijos muziejai. Mieste vyksta daug festivalių – žymiausias džiazo festivalis, dėl kurio Naujasis Orleanas vadinamas džiazo sostine. Architektūrinis ir kultūrinis paveldas įvairiatautis (daugiausia įtakokas prancūzų, ispanų, afroamerikiečių kultūrų). Miestas išsiskiria savitu dialektu, kreolų virtuve.

Istorija

Naujasis Orleanas XX a. pirmojoje pusėje

Įkurtas 1718 metais ir yra vienas seniausių JAV miestų. Miestą įkūrė Prancūzų Misisipės kompanija, įsakius . Tiksli diena nėra žinoma, tačiau įkūrimo šventė švenčiama gegužės 7 d. Tuo metu ten gyveno indėnai čitimachai.

Nuo 1722 m. buvo Luizianos kolonijos sostinė, vėliau, nuo 1763 m. priklausė Ispanijai, 1801–1803 m. – Prancūzijai, JAV perpirkus Luizianą 1803 m. – jos dalis. Miesto teisės suteiktos 1805 m.

1815 m. sausį įvyko Naujojo Orleano mūšis, kuriame amerikiečių kariuomenė sumušė geriau parengtas ir patyrusias britų pajėgas.

XIX a. Naujasis Orleanas sparčiai plėtėsi, 5-ajame dešimtmetyje tapo trečiuoju pagal gyventojų skaičių JAV miestu, svarbiu uostu ir prekybos centru.JAV pilietinio karo metu Naujasis Orleanas, kaip ir visa Konfederacijos pakrantė, buvo blokuojamas JAV laivyno, kuris Naująjį Orleaną užėmė 1862 m. balandžio mėn. ir perėmė Misisipės kontrolę.

1884 ir 1984 m. čia vyko Pasaulinė paroda.

2005 m. miestą suniokojo uraganas „Katrina“ – didžiausia stichinė nelaimė JAV istorijoje. Daugiau kaip 80 % miesto buvo užtvindyta, dėl ko tūkstančiai gyventojų buvo iškeldinti, po ko gyventojų skaičius sumažėjo daugiau kaip 50 %.

Architektūra

Prancūzų kvartalas

Prancūzų kvartale (įkurtas XVIII a.) yra išlikę kreolų gyvenamųjų namų, XVIII–XIX a. architektūrinių paminklų: Šv. Liudviko IX katedra (pradėta 1789 m.), presbiterijos pastatas (1791 m.) ir prancūzų bei ispanų viešpatavimo laikų kolonijos administracijos būstinė Cabildo (1795 m.), neogotikinė Šv. Patriko bažnyčia (1837 m.), Pontalba pastatai (1851 m.). Sakraliniai statiniai: Šv. Uršulės vienuolynas (1752 m.) su Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (1845 m.), Šv. Augustino bažnyčia (1841 m.).

XX a. pastatyta modernios architektūros, šiuolaikinių konstrukcijų statinių: Hibernia banko pastatas (1921 m.), Phillis Wheatley pagrindinė mokykla (1954 m.), Pasaulio prekybos centro pastatas (1967 m.), Crescent (1969 m.) ir One Shell Square dangoraižiai (1972 m.), Superdome Arena (1975 m.), postmodernistinės architektūros Italijos aikštė (1978 m.).

Gyventojai

, 1988

Žymusis Mardi Gras festivalis

Remiantis 2010 m. JAV gyventojų surašymu, Naujajame Orleane gyveno 343 829 žmonės, buvo 189 896 namų ūkiai. Pagal rasinę ir tautinę kilmę Naujojo Orleano gyventojai buvo pasiskirstę taip: 60,2 % afroamerikiečiai, 33,0 % baltieji, 2,9 % azijiečiai (1,7 % vietnamiečiai, 0,3 % indai, 0,3 % kinai, 0,1 % filipiniečiai, 0,1 % korėjiečiai), 1,7 % žmonių priklausė dviems ar daugiau rasių. Ispanų ar lotynų amerikiečių kilmės žmonės sudarė 5,3 % gyventojų ir buvo pasiskirstę taip: 1,3 % buvo meksikiečiai, 1,3 % hondūriečiai, 0,4 % kubiečiai, 0,3 % puertorikiečiai ir 0,3 % nikaragviečiai.

2005 m. liepos 1 d. duomenimis, prieš uraganą „Katrina“ mieste gyveno 454 865 žmogus.

Demografinė raida tarp 1810 m. ir 2010 m.
17 242	27 176	46 082	102 193	116 375	168 675	191 418	216 090	242 039
287 104	339 075	387 219	458 762	494 537	570 455	627 525	593 471	557 515
		2010 m.^sur.	-	-	-	-	-	-
496 938	484 674	343 829	-	-	-	-	-	-
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

• Louis Armstrong (1901–1971) – džiazo kornetininkas, dainininkas

Švietimas

• Tulanos universitetas
• Lojolos universitetas
• Naujojo Orleano universitetas
• Ksaviero universitetas
• Naujojo Orleano Pietinis universitetas
• Dillardo universitetas
• Luizianos Valstijos Sveikatos Mokslų Centro universitetas
• Švenčiausios mergelės kryžiaus koledžas
• Noter Damo seminarija
• Naujojo Orleano Baptistų Teologinė seminarija
• Delgado bendruomenės koledžas
• Viljamo Kerio Slaugos koledžas
• Herzingo koledžas
• Naujojo Orleano kulinarijos institutas

Sportas

• New Orleans „Hornets“ (krepšinis)
• New Orleans „Saints” (amerikietiškas futbolas)
• New Orleans „Zephyrs” (beisbolas)

Šaltiniai

1. Naujasis Orleanas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
2. „The Founding French Fathers“. Nuoroda tikrinta 2008-04-26.
3. „Population of the 100 Largest Urban Places: 1840“. United States Census Bureau. 1998.
4. „Report: New Orleans Three Years After the Storm: The Second Kaiser Post-Katrina Survey, 2008“. The Henry J. Kaiser Family Foundation (anglų). 2008-08-01. Nuoroda tikrinta 2018-07-07.
5. Bureau, U. S. Census. . factfinder.census.gov. Suarchyvuotas originalas 2011-05-20.
6. . US Census Bureau. Suarchyvuotas originalas 2009-07-09. Nuoroda tikrinta 2008-03-22.