Natčezai

Natčezai
Gyventojų skaičius	~2000
Populiacija šalyse	Jungtinės Amerikos Valstijos ( Oklahoma)
Kalba (-os)	anglų, †
Vėliava
Religijos	krikščionybė,
Giminingos etninės grupės	krikai, čerokiai
Vikiteka:	Natčezai

Natčezai (Natchez) – indėnų tauta, priklausanti muskogų tautoms, kilusi iš pietryčių JAV, Misisipės žemupio (dab. Misisipės valstijos), bet dabar gyvenanti daugiausia Oklahomoje. Populiacija – 2000 žmonių. (neaiškios priklausomybės) išnyko kaip gimtoji 1965 m., kalbama angliškai.

Natčezų protėviai buvo nešėjai, ties I–II tūkstm. m. e. sąvarta atsikėlę į Pakrantės lygumą. Su europiečiais susidūrė 1540 m. (Ernando de Soto ispanų žygis). Nuo XVIII a. pr. ėmė prekiauti su prancūzais. Prieš kolonizatorius surengė kelis sukilimus (1716, 1722, 1729–1730 m.), bet 1731 m. natčezai buvo sumušti, ~400 jų parduota vergijon į Karibų salas. Likę natčezai pasislėpė pas čikasus, vėliau susijungė su krikais ir čerokiais. XIX a. dauguma natčezų „ašarų keliu“ buvo priversti pasitraukti į Indėnų teritoriją.

Tradicinė kultūra panaši į kitų pietryčių JAV indėnų. Natčezai vertėsi kapline-lydimine žemdirbyste, rudenį ir žiemą vyrai, ginkluoti strėlėmis ir lankais, traukdavo į medžioklę, o per pavasarinį nerštą pintinėmis gaudydavo žuvis (kitu metu – žvejodavo lankais). Rankiodavo uogas ir vaisius. Moterys gamindavo poliruotą keramiką, apdangalus iš paukščių plunksnų, vertėsi pynimu, paprastu audimu, o vyrai išdirbdavo odą, gamindavo akmeninius kirvius, rūkymo vamzdžius, skobė pirogas.

Natčezų gyvenvietės būdavo įtvirtintos, turėjo „Saulės namus“ bei šventyklą ant pilkapių. Būstas stačiakampio plano, ant žemių pakylos, medinės sienos būdavo dengiamos žolių dembliais ir bizonų kailiais.

Iki santuokos mergaitės vilkėdavo prijuostes, vėliau – sijonus iki kelių. Berniukai nuo 12–14 metų nešiodavo strėnraiščius, plunksninius arba zomšinius apsiaustus, odinius marškinius, įmantrius galvos dangalus su plunksnomis, bizonų kailius, avėdavo mokasinus. Tatuiruodavosi veidus, kūną, dažydavosi plaukus, taikydavo kaukolės deformaciją.

Natčezų giminės linija vedama pagal tėvą. Šeima matrilokalinė. Turėjo sudėtingą visuomeninę hierarchiją – karo ir apeiginius vadus, pasiuntinius, darbų prievaizdus, gyvenviečių vadai priklausydavo aukščiausiojo valdovo – „Didžiosios Saulės“ – giminei. Taip pat buvo kunigijos, kilmingųjų sluoksniai bei prastuomenė. Valdovo laidotuves („Saulės mirtį“) lydėdavo dideli žmonių aukojimai.

Tradicinei natčezų tikybai būdinga ryški religinė saulės, elnio, burbuolės simbolika, šamanizmas, pranašavimai.

Dabartiniai natčezų palikuonys smarkiai asimiliavęsi, persimaišę su kitais indėnais ir amerikiečiais. Gyvena pramaišiui su čerokiais šiaurės rytų Oklahomoje. Nedidelių bendruomenių taip pat yra Šiaurės ir Pietų Karolinose.

• Natčezų šeima (1835 m. Eženo Delakrua piešinys)
• Natčezų vadas „Didžioji Saulė“ (1758 m.)
• Natčezų žemės susidūrimo su europiečiais metu
• Smaragdinis piliakalnis. Misisipės kultūros vietovė

Šaltiniai

1. Натчи,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.