Namysluvas lenk Namysłów vok Namslau miestas Lenkijos pietvakariuose Opolės vaivadija į šiaurės vakarus nuo Opolės prie

Namysluvas (lenk. Namysłów, vok. Namslau) – miestas Lenkijos pietvakariuose, Opolės vaivadija, į šiaurės vakarus nuo Opolės, prie Oderio intako upės. 16 297 gyventojų (2009 m.) centras.

Namysluvas lenk. Namysłów

Centrinė miesto aikštė

Namysluvas 51°04′22″ š. pl. 17°42′25″ r. ilg. / 51.07278°š. pl. 17.70694°r. ilg. / 51.07278; 17.70694 (Namysluvas)

Laiko juosta: () ------ vasaros: ()

Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Opolės vaivadija
Valsčius

Įkūrimo data	1249
Burmistras	Kšyštofas Kuchčynskis

Gyventojų (2008)	16 297
Plotas	22,62 km²
Tankumas (2008)	720 žm./km²

Pašto kodas	46-100
Tinklalapis	namyslow.eu

Istorija

Vietovė minima 1041 m., miestas įkurtas XIII a., – nuo 1249 m. 1313–1323 m. Piastų kunigaikštystės sostinė. Nuo 1329 m. priklausė Čekijai. Nuo XV a. svarbus prekybos, vėliau ir amatų, daugiausia gelumbės audimo centras. Nuo 1526 m. priklausė . Per 1618–1648 m. Trisdešimties metų karą miestą užėmė Švedija, ekonomika smuko. 1742 m. Namysluvas atiteko Prūsijai. 1756–1763 m. miestą okupavo Austrija ir Rusija, 1806–1807 m. Prancūzija.

1862 m. nutiesta telegrafo linija, 1868 m. geležinkelis Vroclavas – , 1899 m. – antroji geležinkelio linija į Opolę.

Per Antrąjį pasaulinį karą veikė nacių koncentracijos stovyklos filialas, dvi priverstinio darbo stovyklos. 1945 m. sausio 21 d. TSRS kariuomenė sugriovė apie pusę miesto pastatų. 1945 m. balandžio 30 d. Namysluvas perduotas Lenkijai, 1945–1975 m. ir nuo 1999 m. apskrities centras.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1875 m. ir 2001 m.

1875 m.

1885 m.

1910 m.

1933 m.

1939 m.

1983 m.

1998 m.

2001 m.^sur.

5 383

5 890

6 062

7 325

8 196

13 700

16 700

16 297

Architektūra

Išliko gotikinė pilis, statyta apie 1360 m., išplėsta XVI a. pirmoje pusėje, perstatyta XVIII a., vartų pastatas, statytas 1534 m., XVII a. padidintas, miesto sienos fragmentas su bokštais ir Krokuvos vartais, statyta XIV a. antroje pusėje. Gotikinė rotušė su renesanso stiliaus elementais statyta XV a. pabaigoje – XVII a., išplėsta XVIII a., perstatyta 1824 m. Jos 57 m aukščio bokštas statytas XIV a. – XV a. Išliko XVI a. – XIX a. gyvenamieji namai, 1789 m. statyta evangelikų mokykla.

Bažnyčios

Gotikinė Šv. Pranciškaus Asyžiečio ir Šv. Petro iš Atkantros, pastatyta XIV a. pirmoje pusėje, subarokinta apie 1675 m., perstatyta 1784 m.
Gotikinė Šv. Petro ir Pauliaus, statyta 1370–1411 m., koplyčios pristatytos XV a. – XVI a.
Barokinė Švč. Trejybės kapinių koplyčia, 1709 m.

Ekonomika

Veikia viena seniausių Europoje alaus daryklų, maisto pramonės, elektrotechnikos, metalo, medienos apdirbimo, odos, stiklo pramonės įmonės. Daug sporto ir poilsio objektų, veikia krašto muziejus.

Šaltiniai

'. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 28 psl.

[1] '. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 28 psl.