Nalenčuvas lenk Nałęczów miestas Lenkijos rytuose Pulavų apskrityje Liublino vaivadija į šiaurės vakarus nuo Liublino 42

Nalenčuvas (lenk. Nałęczów) – miestas Lenkijos rytuose, Pulavų apskrityje, Liublino vaivadija, į šiaurės vakarus nuo Liublino. 4200 gyventojų (2009 m.) centras.

Nalenčuvas lenk. Nałęczów

Kunigaikščio Juozapo sanatorija

Nalenčuvas 51°17′00″ š. pl. 22°13′00″ r. ilg. / 51.28333°š. pl. 22.21667°r. ilg. / 51.28333; 22.21667 (Nalenčuvas)

Laiko juosta: () ------ vasaros: ()

Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Liublino vaivadija
Apskritis	Pulavų apskritis

Įkūrimo data	1772
Burmistras	Andžejus Čviekas

Gyventojų (2008)	4 200
Plotas	13,82 km²
Tankumas (2008)	304 žm./km²

Pašto kodas	24-140, 24-150
Vikiteka	Nalenčuvas

Geografija

Nalenčuvas įsikūręs Vyslos intako ir Bochotnicos upių santakoje. Apylinkėse įkurtas .

Istorija

Ankstyvaisiais viduramžiais miesto vietoje buvo pilis. 1751 m. apylinkes nupirko Stanislavas Malachovskis, kuris 1775 m. dvarą pavadino savo herbo „Nałęcz“ vardu. Nuo 1775 m. apylinkės priklausė Austrijai, 1809–1815 m. Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 m. Rusijos imperijai (Lenkijos karalystė). XIX a. pradžioje atradus vandens šaltinių gydomąsias savybes, Nalenčuvas tapo kurortine gyvenviete, kuri XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje tapo madinga kūrybinės inteligentijos poilsio vieta. Nalenčuve gydėsi Mykolas Elvyras Andriolis, , Henrikas Sienkievičius, .

1877 m. nutiestas geležinkelis. Per Antrąjį pasaulinį karą veikė nacių priverčiamojo darbo stovykla. Nuo 1956 m. miesto tipo gyvenvietė, 1963 m. suteiktos .

Architektūra

Žymiausi architektūros paminklai:

XVII a. pirmosios pusės dvaro rūmai.
Barokinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, statyta 1772 m., 1959 m. pristatytos šoninės navos ir bokštas.
Poilsinis ansamblis su barokiniais Malachovskių rūmais, statytais 1777 m. (architektas F. Naksas), perstatytais apie 1879 m. (arch. K. Kozlovskis) ir XIX a. angliškuoju parku. Rūmuose veikia muziejus.
Klasicistinio stiliaus gydyklos, statytos apie 1820 m., perstatytos 1879 m. (arch. K. Kozlovskis).
Zakopanės stiliaus mediniai statiniai:
- S. Žeromskio namas, 1905 m., arch. J. Koščicas-Vitkievičius,
- Šv. Karolio Boromiejaus Pagalbininkės bažnyčia, statyta 1918 m.,
- Viešbutis, statytas 1882 m. (arch. K. Kozlovskis), perstatytas 1929 m. (arch. S. Grochovičius)
- XIX a. pabaigos – XX a. pradžios vilos.

Ekonomika

Mikroklimato, balneologijos ir purvo terapijos kurortas, kuriame gydomos širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos ligos. Veikia sanatorijos, poilsio namai, pensionatai, 20 ha sveikatingumo parkas. Yra mineralinis vanduo|mineralinio vandens versmės, veikia mineralinio vandens Nałęczowianka ir Cisowianka išpilstymo įmonė. Yra nedidelės maisto pramonės, medienos apdirbimo, 27 prekybos įmonės. veikia turistinis siaurasis geležinkelis, B. Pruso ir S. Žeromskio muziejai.

Šaltiniai

'. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 19 psl.

[1] '. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 19 psl.