Nagalandas angl Nagaland hind न ग ल ड IAST Nāgālaiṇḍ valstija šiaurės rytų Indijoje Ji ribojasi su Asamo ir Manipuro val

Nagalandas (angl. Nagaland, hind. नागालैंड, IAST: Nāgālaiṇḍ) – valstija šiaurės rytų Indijoje. Ji ribojasi su Asamo ir Manipuro valstijomis vakaruose bei Mianmaru rytuose. Nagalandas priklauso vadinamajam septynetui. Administracinis centras – Kohima.

Nagalandas
Nagaland

Valstybė

Indija

Administracinis centras

Kohima

Rajonai

11

Oficialios kalbos

anglų

Gyventojų

2 249 700

Plotas

16 579 km²

Tankumas

136 žm./km²

Tinklalapis

nagaland.nic.in

Vikiteka

NagalandasVikiteka

Istorija

Kraštas nuo seno buvo gyvenamas nagų genčių, įsikūrusių džiunglėmis padengtuose kalnuose. 1816 m. į teritoriją įsiveržus britams, ji priskirta Birmos administracijai. Nagai nuožmiai priešinosi britams, bei pagarsėjo kaip galvų medžiotojai. 1826 m. užvaldžius Asamą, pradėta plėtra į rytuose esančias Nagų aukštumas. Pradėtos siųsti krikščioniškos misijos, turėjusios pacifikuoti vietinius gyventojus. 1944 m. čia įvyko , kuriame buvo sustabdyta japonų plėtra Azijoje. XX a. pirmoje pusėje pradėjo kurtis Nagų nepriklausomybės judėjimas, tačiau 1947 m. Indijai tapus nepriklausoma, Nagalandas išliko jos sudėtyje kaip Asamo valstijos dalis. Nagai pradėjo pilietinius neramumus, siekė perimti valdžią, bet 1955 m. atsiųstas Indijos armijos dalinys grąžinti Indijos kontrolę.

1957 m. pradėtos derybos su nagų atstovais, buvo sudaryta nuo Asamo atskira Nagų Aukštumų Tuensango sąjunginė teritorija. 1963 m. buvo sudaryta Nagalando valstija. Konfrontacija tarp nacionalistinių nagų judėjimų ir Indijos vyriausybės išliko iki šiol.

Geografija

Didžioji dalis valstijos yra kalnuota, ties Indijos–Mianmaro siena driekiasi atokios, džiunglėmis apaugusios , pereinančios į Patkajaus kalnagūbrį. Aukščiausia vieta – (3826 m). Vakaruose paviršius leidžiasi link Brahmaputros slėnio (600 m). Nagalande yra Brahmaputros ir Iravadžio baseinų vandenskyra (pagrindinės upės – Dojangas, Diphu, Barakas). Miškai dengia ~20 % valstijos ploto. Tropinių džiunglių plotų yra visame Nagalande. Šiose džiunglėse pasitaiko įvairių beždžionių rūšių, dramblių, leopardų, dygliakiaulių, buivolų, zambarų, gaūrų (bei jų domestikuoto porūšio – ). Gajalas vaizduojamas Nagalando herbe. Kitas krašto simbolis yra . Likusią teritoriją užima dirbami laukai, krūmynai, bambukų sąžalynai, antriniai miškai.

Klimatas musoninis, drėgnas. Per metus vidutiniškai iškrenta 1800–2500 mm kritulių, daugiausia tarp gegužės ir rugsėjo. Vasara trunka keletą mėnesių, jos metu temperatūra laikosi tarp 16-31 °C. Žiemą oras atvėsta, tampa sausesnis, temperatūra nukrenta iki 10–15 °C, kalnuose pasitaiko šalnų. Vasarį ir kovą pučia stiprūs šiaurės vakarų vėjai.

Ekonomika

Nagalande verčiamasi daugiausia žemės ūkiu (jame dirba ~90 % gyventojų). Auginami ryžiai, kukurūzai, soros, tabakas, cukranendrės, aliejinės palmės, ankštiniai, bulvės ir kt. Praktikuojama lydiminė žemdirbystė. Taip pat veisiami gajalai, vištos, kiaulės. Kertamas miškas. Tekstilės, medienos apdirbimo pramonė, keramika. Turizmas išvystytas menkai.

Gyventojai

Nagalande gyvena beveik 2 milijonai gyventojų, iš jų dauguma priklauso nagams. Didžioji dauguma gyventojų gyvena kaimiškose vietovėse. Nagai kalba apie 20 skirtingų kalbų, priklausančių kinų-tibetiečių kalbų šeimai, tačiau raštingumas šiomis kalbomis žemas, todėl kaip oficiali valstijos kalba naudojama anglų. Miestuose populiari , kurioje jungiama asamiečių kalba su įvairių žodžiais.

Religijos

Nagalandas su Mizoramu ir Meghalaja yra vienintelės Indijos valstijos, kur dominuoja krikščionybė. Ši valstija yra taip pat vienintelė teritorija pasaulyje, kur dominuoja baptistai (75 % Nagalando gyventojų). Hinduizmą ir islamą išpažįsta nevietiniai gyventojai. Vietinis tikėjimas labiausiai išlikęs tarp zeliangrongų, kitur daugiausia sinkretizavosi su krikščionybe.

krikščionybė (baptistai, katalikai, sekmininkai ir kt.) – 90,02 %
hinduizmas – 7,7 %
islamas – 1,8 %
animizmas (heraka) – 0,3 %

Didžiausi miestai

Dimapuras – 107,4 tūkst. gyv. (2001 m.)
Kohima – 78,6
– 37,7
– 31,2

Kultūra

Pagrindinis straipsnis – Nagai (tauta).

Svarbiausios Nagalando nagų gentys yra konjakai, angamiai, ao, lothai ir sumiai. Kitos gentys – čakhesangai, čangai, khiamniunganai, phomai, rengmai, sangtamai, jimčungerai, kukiai, zeliangrongai. Socialinė sąranga klaninė. Išvystyti tekstilės amatai (kiekviena gentis turi būdingus rūbus, papuošalus, krepšius), medžio drožyba, gamyba iš bambuko. Svarbi nagų kultūros dalis yra kolektyvinės dainos ir šokiai. Labai svarbios derliaus nuėmimo šventės.

Nuo 2000 m. kasmet Kisamos kaime (12 km nuo Kohimos) vyksta Ragasnapio šventė. Jos metu įvairių nagų genčių atstovai rengia pasirodymus, šokius, žaidimus, demonstruoja ir parduoda savo rankų darbo gaminius, maistą, vaistažoles.

Transportas

Nagalande yra tik 12 km geležinkelio ruožas iš Asamo į Dimapurą. Valstybinių kelių tinklą sudaro 365 km kelių, o valstijos keliai – 1094 km. Dimapure yra oro uostas, iš kurio vyksta skrydžiai į Kolkatą ir Dibrugarhą.

Administracinis suskirstymas

Nagalandas padalintas į 11 rajonų:

Dimapuro rajonas (Dimapuras)
Kiphirės rajonas ()
Kohimos rajonas – (Kohima)
Longlengo rajonas ()
Mokokčungo rajonas ()
Mono rajonas ()
Pereno rajonas ()
Pheko rajonas ()
Tuensango rajonas ()
Vokhos rajonas ()
Zunheboto rajonas ()

Šaltiniai

INDIA: States and Major Agglomerations, citypopulation.de

Indijos valstijos ir teritorijos

Valstijos:	Andhra Pradešas • Arunačal Pradešas • Asamas • Biharas • Čhatisgarhas • Goa • Gudžaratas • Džharkhandas • Harjana • Himačal Pradešas • Karnataka • Kerala • Madhja Pradešas • Maharaštra • Manipuras • Meghalaja • Mizoramas • Nagalandas • Orisa • Pandžabas • Radžasthanas • Sikimas • Tamil Nadu • Telangana • Tripura • Utarakhandas • Utar Pradešas • Vakarų Bengalija
Teritorijos:	Andamanų ir Nikobarų salos • Čandigarhas • Dadra ir Nagar Havelis bei Damanas ir Diu • Valstybės sostinės teritorija • Džamu ir Kašmyras • Ladakas • Lakšadvipas • Pudučeris

[1] INDIA: States and Major Agglomerations, citypopulation.de