Azərbaycanca
Беларускі
Dansk
Deutsch
Española
Français
Indonesia
Italiana
日本語
Қазақ
Lietuvos
Nederlands
Português
Русский
සිංහල
แบบไทย
Türkçe
Українська
中國人
United State
Afrikaans
| Mėrūniškiai | |
|---|---|
| Vieta |  Lenkija |
| Plotas | 1,89–1,92 km² |
| Kranto linijos ilgis | 9,6 km |
| Kilmė | Ledyninė |
| Vidutinis gylis | 6,7 m |
| Didžiausias gylis | 25,5 m |
| Tūris | 12717,9 km³ |
| Išteka | Javoruvka |
  Mėrūniškiai | |
| Koordinatės | 54°10′47″ š. pl. 22°32′33″ r. ilg. / 54.17972°š. pl. 22.54250°r. ilg. |
Mėrūniškiai, Didysis Mėrūniškių ežeras (lenk. Jezioro Mieruńskie Wielkie) – ežeras, Sūduvos aukštumoje, šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Suvalkų apskrityje ir Pilypavo valsčiuje. Apie 5 km nuo Pilypavo kaimo. Šalia ežero yra Mėrūniškių kaimas. Per ežerą teka Rospudos upė. Ežeras yra 192,6-192,9 m aukštyje virš jūros lygio.
Aprašymas
suteikė ežerui Jezioro Mieruńskie Wielkie vardą, tačiau kai kuriuose žemėlapiuose ir leidiniuose vartojamas ir Garbaścica pavadinimas. 2005 m. mokslininkai ištyrė ežero vandens švarumą ir priskyrė II ežero vandens švarumo kategorijai. Ežero kraštovaizdis yra vaizdingas, aplinkiniai miškai, pievos ir laukai. Tai eutrofinis ežeras, pakrantėse auga ir meldai. Litoralėje auga povandeniniai augalai, tokios sąlygos yra labai palankios veistis žuvims, kurių šiame ežere yra ganėtinai daug. 1945–1990 m. ežeras priklausė Garbaso kaimo lenkiško tipo kolūkiui. Ežero krantai neuakšti su keliomis įlankomis. Rytinėje ežero pakrantėje eina kelias Bitkovas-. Pietvakarinėje ežero dalyje yra upokšnis jungiantis ežerą su Mažuoju Mėrūniškių ežeru. Šalia ežero yra XVII a. evangelikų liuteronų bažnyčios griuvėsiai ir senovinės jotvingių gyvenvietės liekanos. Prie ežero yra anksčiau veikusio Garbaso siaurojo geležinkelio paskutinė stotelė, pastatyta 1911 metais.
Šaltiniai
- Adam Choiński: Katalog jezior Polski. Poznań: Wydawnictwo Naukowe UAM, 2006, s. 351. .;
- Komisja Nazw Miejscowości i Obiektów Fizjograficznych: Hydronimy. Izabella Krauze-Tomczyk, Jerzy Ostrowski (oprac. red). T. 1. Cz. 2: Wody stojące. Warszawa: Główny Urząd Geodezji i Kartografii, 2006, s. 212. .;
- Lenkijos ežerų hidronimija (angl.), (lenk.) 2019-03-25 iš Wayback Machine projekto..
Literatūra
- Stefan Maciejewski, Po ziemi suwalskiej – Przewodnik turystyczny, Wydawnictwo Hańcza, Suwałki 1994 m.
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris