Mykolas Karka

Mykolas Karka
Mykolas Karka su šaulio uniforma, 1939 m.
Gimė	1892 m. lapkričio 12 d. Samarakėliai
Mirė	1984 m. rugpjūčio 12 d. (91 metai) Panevėžys
Palaidotas (-a)	Ramygalos gatvės kapinėse
Tautybė	lietuvis
Vaikai	Gediminas Karka
Veikla	choro dirigentas, pedagogas
Žymūs apdovanojimai
Gedimino 4 laipsnio ordinas (1937 m.) Šaulių Žvaigždės ordinas (1939 m.)

Mykolas Karka (1892 m. lapkričio 12 d. Samarakėlių k., Anykščių valsčiuje – 1984 m. rugpjūčio 12 d. Panevėžyje), vargonininkas, pedagogas, dirigentas, kompozitorius.

Sūnūs - aktorius Vytautas Karka, aktorius Gediminas Karka, anūkai – aktorius ir pedagogas Andrius Karka bei keramikė Kristina Karkaitė-Mazūrienė.

Biografija

1903–1906 m. lankė Troškūnų pradžios mokyklą, vėliau pas vargonininką J. Balčiūną mokėsi muzikos. 1908–1912 m. vargonavimo mokėsi pas J. Lesnevskį, dirigavimo pas A. Vyležinskj ir teorinių muzikos disciplinų pas T. Brazį ir J. Kalinauską Vilniaus muzikos mokykloje. Mokydamasis dainavo choruose, vargonininkavo, bendradarbiavo su J. Tallat-Kelpša, J. Žilevičiumi, L. Gira, Vaižgantu ir kitais lietuvių inteligentais.

1912–1913 m. vargonininkavo Traupio miestelyje, vėliau Panevėžyje. Per Pirmąjį pasaulinį karą pasitraukė į Peterburgą (1914–1918 m.), kur 1915 m. subūrė „Spindulio“ darbininkų chorą, bendravo su Č. Sasnausku, A. Kačanausku, P. Adomavičiumi, K. Petrausku ir kitais lietuvių muzikais. 1918 m. grįžęs į Panevėžį, muziką dėstė gimnazijoje (1919–1944 m.), mokytojų seminarijoje (1927–1935 m.) ir amatų mokykloje (1938–1944 m.). Visur steigė muzikos būrelius, organizavo chorus ir orkestrėlius, rengė jų pasirodymus. Aktyviai dalyvavo muzikos ir dainos draugijos „Aidas“ veikloje.

1924 m. suorganizavo pirmąją Panevėžio miesto dainų šventę. 1926–1940 m. vadovavo „Dainos“ draugijos Panevėžio skyriui, statė muzikinius veikalus, vadovavo mėgėjų chorams, aktyviai dalyvavo Lietuvos muzikų draugijos veikloje. Chorus parengė 1924, 1928 ir 1930 m. visos Lietuvos dainų šventėms Kaune ir buvo 1924-ųjų m. šventės dirigentas. 1938 m. Klaipėdoje vykusiai dainų šventei parengė Panevėžio katedros 42 dalyvių chorą ir Panevėžio „Dainos“ draugijos 34 dalyvių chorą. 1939 m. apdovanotas „Šaulių žvaigžde“. 1940 m. suorganizavo Panevėžio muzikos kursus ir jiems vadovavo. Karo metais (1943 m. birželio 6 d.) Panevėžyje surengė dainų šventę.

1944–1960 m. buvo Panevėžio muzikos mokyklos choro dirigavimo ir kitų disciplinų dėstytojas, moksleivių choro studijos vadovas, 1944–1950 m. direktorius. Dėstė muziką ir dainavimą miesto pedagoginėje mokykloje, 1958–1962 m. vadovavo darbo veteranų mišriajam chorui. 1960–1975 m. buvo Panevėžio operetės teatro muzikos vadovas ir dirigentas. Jo iniciatyva pastatyta R. Planquette’o komiška opera „Kornevilio varpai“ (1960), J. Miltinio operetė „Čanitos pabučiavimas“ (1964), B. Gorbulskio operetė „Naujametinis karnavalas“ (1965), K. Millöckerio operetė „Gasparonė“ (1966), A. Riabovo muzikinė komedija „Vestuvės Malinovkoje“ (1967), D. Šostakovičiaus muzikinė komedija „Maskva – Čeriomuškos“ (1969), E. Skarpetos muzikinė komedija „Beprotnamis“ (1967) ir kt.

M. Karka buvo Panevėžio miesto meno mėgėjų apžiūrų ir dainų švenčių organizatorius ir vyr. dirigentas. Sukūrė muziką S. Čiurlionienės-Kymantaitės, Moliėre’o, N. Pogodino dramos veikalams, operetę „Šviesutė“, operą „Miškelio pasaka“, muzikinį vaidinimą „Sniego karalaitė", parašė dainų ir giesmių, harmonizavo liaudies dainų chorams. 1955 m. jam suteiktas nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas.

Palaidotas Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros kapinėse.

Šaltiniai

1. Arvydas Karaška, Mykolas Karka, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2021-11-11. Nuoroda tikrinta 2023-04-09.
2. Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.