Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Muziris Muziris/മുച്ചിരി

Muziris ir Malabaro krantas romėnų žemėlapyje
Muziris
Koordinatės	10°09′0″ š. pl. 76°12′0″ r. ilg. / 10.15000°š. pl. 76.20000°r. ilg. / 10.15000; 76.20000
Vieta	Kerala, Indija
Regionas	Malabaro krantas
Istorija
Statytojas	Čera
Sugriautas	XIV a. ?
Laikotarpis	antika, viduramžiai
Tauta	malajaliai, romėnai, graikai?
Informacija
Vikiteka	VikitekaVikiteka

Muziris (lot. Muziris, mal. മുച്ചിരി = Muciri) – senovinis uostamiestis Indijoje, Arabijos jūros pakrantėje, Malabaro krante, dabartinės Keralos teritorijoje, prie upės žiočių. Tai buvo svarbiausias antikos laikų Indijos uostas, iš kurio finikiečiai, graikai, romėnai, egiptiečiai, persai gabenosi prieskonius (ypač juoduosius pipirus ir cinamoną), pusbrangakmenius (pvz., berilą), perlus, deimantus, safyrus, dramblio kaulą, kinišką šilką, vėžlių šarvus, įvairius kvapiuosius aliejus mainais už auksą, chrizolitą, lino drobes, varį, šviną, alavą, koralus, vyną, realgarą, orpimentą.

Muziris minimas Pietų Indijos šaltiniuose tamilų ir sanskrito kalbomis. Poetiniame tamilų rinkinyje „Akananūru“ (Akanaṉūṟu) aprašomas Muziris ir vakariečių (javanų = graikų) laivai, pilni aukso. „Purananūru“ (Puṟanāṉūṟu) taip pat aprašomi aukso mainai į pipirus, miesto žvejai, miesto prabanga. I a. graikų veikale „Eritrėjos jūros periplas“, kuriame aprašyti Indijos vandenyno uostai, rašoma, kad svarbiausi Serobothros (Čeros) uostai yra Muziris, Naura, Tindis ir Nelkinda. Rašoma, kad Muziris įsikūręs upės žiotyse, ten gausu graikų ir Arabijos laivų. Romėnams reikalingi pipirai auginti aplinkinėse kalvose, o prekes pakrauti galima tik valtimis, nes lagūna laivams per sekli. Plinijus Vyresnysis taip pat aprašo sudėtingą prisišvartavimą Muziryje bei piratų pavojų. Klaudijus Ptolemėjus Muzirį pavaizdavo esant prie Pseudostomo upės žiočių. IV–V a. romėniškame gan nuodugniai pavaizduotas Muziris, gretimas ežeras bei „Augusto šventykla“, kurią galbūt pastatę ten viešėdami ir laukdami palankaus vėjo romėnai.

Vėliau Muziris šaltiniuose nebeminimas – greičiausiai miestą sunaikino 1341 m. buvęs smarkus Perijaro upės potvynis, po kurio ženkliai pakito upės žiočių geografija. XX a. vid. pradėti archeologiniai kasinėjimai siekiant aptikti Muzirio liekanas, tačiau dėl tikslios miesto vietos nesutariama. Manoma, kad Muziris buvęs į šiaurę nuo Kočio, (Kranganoro) apylinkėse. 1983 ir 2007 m. Patanamo kaimo apylinkėse rasta romėniškų monetų ir kitų užjūrinių radinių.