Mustjė kultūra

Mustjė kultūra – vidurinio paleolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal E. Lartet tyrinėtą Le Moustier gyvenvietės olą (Prancūzija).

Mustjė kultūra
←  –  →
Mustjė kultūros peilis
Ist. regionas	Pietų Europa, Šiaurės Afrika, pietvakarių Azija
Amžius	vidurinysis paleolitas
Žmogaus rūšis	Neandertalietis

Arealas

Mustjė kultūros akmeninis gremžtukas

Mustjė kultūra 300 000–35 000 m. pr. m. e. buvo paplitusi Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Vidurinėje Azijoje. Atsirado subtropinio klimato sąlygomis, kurios buvo palankios veistis drambliams, hipopotamams, raganosiams. Mustjė kultūros antroji pusė siejama su , kai Vidurio Europoje įsigalėjo .

Kultūra

Mustjė kultūros žmonės vertėsi medžiokle (medžiotas urvinis lokys, mamutas, kiti žvėrys), maisto rinkimu, gaminosi medžio, kaulo ir rago dirbinius. Titnago dirbiniai gaminti iš storų ir stambių nuoskalų, nuskeliamų nuo disko pavidalo skaldytinių pagal vadinamąjį Levalua metodą. Pagrindiniai dirbiniai – gremžtukai ir smaigai. Gremžtukai turėjo 5–15 cm ilgio išgaubtus ašmenis, naudotus medžiui drožti, kaului ir ragui apdirbti, odai gremžti. Smaigai buvo 6–8 cm ilgio, užaštrintais pakraščiais. Smaigu buvo galima smogti ir pjauti, iš abiejų pusių nuskeltas smaigas naudotas kaip masyvus ietigalis. Gyveno urvuose arba kaulų ir kailių būstuose. Mirusiuosius laidojo negiliose duobėse prie urvų arba urvuose. Manoma, Mustjė kultūros laikotarpiu atsirado tikėjimo pradmenų. Su šia kultūra siejamas neandertalietis.

Šaltiniai

1. Algirdas Girininkas. Mustjė kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 536 psl.