Murinai

Murinai
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Murinai
54°50′02″š. pl. 23°00′14″r. ilg. / 54.834°š. pl. 23.004°r. ilg. / 54.834; 23.004 (Murinai)
Apskritis	Marijampolės apskritis
Savivaldybė	Šakių rajono savivaldybė
Seniūnija	Žvirgždaičių seniūnija
Gyventojų (2011)	0
Vietovardžio kirčiavimas (3^bkirčiuotė) Vardininkas: Murinaĩ Kilmininkas: Murinų̃

Murinai – kaimas Šakių rajono savivaldybėje, Žvirgždaičių seniūnijos šiauriniame pakraštyje. Kaimo šiaurinė pusė ribojasi su Mockupių kaimu, juos skiria Novos upelis. Rytinėje pusėje ribojasi su Žėglių kaimu, pietuose su Jurgbūdžių, žmonių vadinamais Bizais, kaimu, pietvakariuose su Pavasijais ir vakaruose su Urbantais. Pietinėje dalyje eina kelias    Bliūkiškiai–Žėgliai .

Istorija

Archeologiniai radiniai liudija, kad šio krašto apylinkės buvo apgyvendintos mezolito laikotarpyje. Juniškio durpyne (Slavikų seniūnijoje) rastas raginis ietigalis, Užpjaunių km. – kaulinis ietigalis datuoti 7000–3500 m. pr. m. e. Kad kraštas buvo apgyvendintas apie I tūkstantmetį, liudija netoliese (apie 7 km) ant Novos kranto išlikęs Klepų piliakalnis, taip pat ant Šešupės kranto už 12 km esantis Viltrakių piliakalnis.

Apie 1615 m. Jurbarko dvaro istorijoje jau minimas Suntautaičių kaimelis. 1674 m. Jurbarko seniūnijos inventoriuose jau yra Sintautų kaimas. Jonas Totoraitis iš 1697–1707 m. metrikų knygų suregistravo Sintautų parapijos gyvenvietes. Voveriai, Veršiai, Rūgiai, Gaisriai ir kiti kaimai 1707–1738 m. laikotarpiu jau turėjo gyventojus arba buvo apgyvendinti. Kaimų smulkumas ir didesnis jų tankis prie Novos upės rodo, kad Novos paupiai vietomis galėjo būti apgyvendinti ir anksčiau nei Pentos pakrantės. Pirmesnį Novos, kaip didesnės upės, pakrančių apgyvendinimą patvirtina ir kaimų konfigūracija. Panoviniai kaimai rikiavosi poromis abiejose krantuose, daugiausia ties patogiomis brastomis: Kirmiškiai-Bliūkiškiai, Urbantai-Voveriai, Murinai-Mockupiai, Rūgiai-Žėgliai, ir t. t.

Kaimo pavadinimo kilmė neaiški, tačiau apylinkėje dominuoja asmenvardinės kilmės gyvenamųjų vietų vardai iš žodžių, vardų daugiskaitos pluralia tantum formų: Murinai, Urbantai, Žėgliai, Veršiai, Valiai. Bet aplinkui yra vandenvardinės kilmės daugiskaitinės formos kilmės kaimų: Mockupiai, Panoviai, Skardupiai. Manoma, kad pirmas gyventojas buvo Murinas, nuo kurio ir kilo kaimo pavadinimas.

Lenkijos Karalystės išleistoje 1827 metų kaimo vietovių surašymo knygoje įrašyta kad Murinų kaime buvo 6 sodybos su 54 gyventojais.

Masinis skirstymasis į vienkiemius truko iki 1860 m. Murinų kaime sodybos susiskirstė abipus kelio atokiai viena nuo kitos. Per kaimą buvo tiesus kelias nuo Žėglių link Urbantų, lygiagrečiai Novos upei, maždaug 300 m nuo jos. Kaimo viduryje, šalia kelio, stovėjo kaimo kryžius. Nuo šios kryžkelės buvo keliukas link Novos, susisiekimui su Mockupių kaimu. Analizuojant kaimų ir senų kelių išsidėstymą, daroma prielaida, kad XVIII a. viduryje iš Veliuonos per Zyplius (priklausė Veliuonos parapijai) į Naumiestį važiuota pro Gaisrius- Voverius-Urbantus arba pro Mockupius-Murinus. Išaugintas derlius ir pašto siuntos keliaudavo link Karaliaučiaus.

Susiformavusio linijinio kaimo sodybų sklypai užėmė vieną plotą. Trobesiai buvo išdėstyti pagal Rytprūsių valstiečių pavyzdį: tvarkingai aplink erdvų keturkampį kiemą. Stuba dažniausiai statyta lygiagrečiai keliui, fasadu į kiemą. Priklausomai nuo ūkio dydžio, aplink kiemą išsidėstę kiti pastatai: tvartas, kluonas, klėtis, svirnas, malkinė, šulinys. Aplink sodybos apsodintos medžiais, sodais. Gėlynai, darželiai prie stubų aptverti tvora. Kas gyveno toliau nuo Novos, turėjo prūdus. Nors žuvies pasigaudavo ir Novoje, prūduose kai kas dar augindavo žuvis. Novoje ties Murinais buvo keturios sietuvos: Baltynė, Karosinė, Šiekštinė ir Akmeninė.

Pagal 1888 m. Suvalkų gubernijos Vladislavo (Kudirkos Naumiesčio) apskrityje esančių vietovių sąrašą, Murinų kaime gyveno 100 lietuvių katalikų ir 2 vokiečiai evangelikai. Keturi gyventojai mokėjo skaityti ir rašyti lietuviškai ir vienas lenkiškai.

Iki 1924 m. kaimas priklausė Kudirkos Naumiesčio parapijai, Būblelių valsčiui. Jame buvo 14 sodybų ir gyveno apie 100 žmonių. Vėliau gyventojai nubalsavo ir prisijungė prie Žvirgždaičių valsčiaus. Apie 1925 m. kaime gyventojas savo reikmėms buvo pasistatęs kepurinį vėjinį malūną su vieneriomis girnomis. Per karą sunyko.

Kurį laiką kaime buvo rusų kariuomenės aerodromas, lakūnai gyveno pas žmones. Kaimyniniame Jurgbūdžių kaimo miškelyje buvo rusų lazaretas (karo ligoninė). Iš ten į Murinų kapinaites veždavo laidoti kareivius.

1945 m. Murinų kaime buvo 82 gyventojai. Apie 1970 m. per kaimą buvo nutiesta medinių stulpų elektros linija. Vėliau 1971–1975 m. prasidėjo „Jaunosios gvardijos“ kolūkio laukų melioracijos periodas. Pradėti lyginti laukai, tiesinti upeliai, gyventojai kelti į gyvenvietes, jų sodybos sulygintos su žeme. Apie 1980 m. iš kaimo pasitraukė paskutinis gyventojas. Atminimui kaimo kryžkelėje stovi buvusių gyventojų pastatytas kryžius, atstatytas senojo kryžiaus vietoje.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1888 m. ir 2011 m.
1888 m.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1979 m.^sur.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.
102	96	84	41	17	0	0	0
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

Murinų kaime gimę:

• Antanas Kudirka (g. 1894 m. gruodžio 25 d.), Lietuvos kariuomenės savanoris, tarnavo 1919 03 14–1920 03 20.
• Antanas Jonas Kaunas (1899 m. rugsėjo 24 d.–1981 m.), mokytojas, mokytojavęs Valenčiūnuose, Vidgiriuose.
• Kazimieras Kudirka (1906-1994), Pažėrų, Krosnos, Sintautų, Prienų, Kalvarijos vikaras, Akmenyno, Liubavo, Kučiūnų, Paežerėlių klebonas. Mindaugų administratorius, ten ir palaidotas.

Jono Totoraičio knygoje „Sūduvos Suvalkijos istorija" aprašyta kelionė pro Murinus.

Šaltiniai

1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
2. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
4. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
6. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
7. Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
8. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

• lt,8077.html
• Gūžys, A. Užnemunės Vilkijos girios apgyvendinimas XVI–XVIII amžiais istorinių šaltinių ir vietovardžių šviesoje