Monokultūra

Monokultūra – žemės ūkyje taikoma praktika dideliuose žemės plotuose ilgą laiką (nesilaikant sėjomainos) auginti vienos rūšies augalus. Šiuo terminu taip pat vadinami patys laukai, kuriuose tam tikru sezonu auginami vienos rūšies augalai. Monokultūros plačiai naudojamos šiuolaikiniuose ūkiuose, nes leidžia gauti didesnį derlių su mažesne darbo jėga ir efektyviau panaudojant žemės ūkio techniką. Iš kitos pusės, monokultūrose gali lengviau plisti augalų ligos, greičiau nusialinti dirvožemis, todėl išauga trąšų ir pesticidų naudojimas. Tokiuose laukuose taip pat aptinkama žymiai skurdesnė biologinė įvairovė.

Kviečių monokultūros laukai.

Monokultūra taikoma ne tik javų auginime, bet ir daržininkystėje, sodininkystėje, miškininkystėje. Bet kurio tipo monokultūros laukai neretai vadinami plantacijomis: alyvmedžių plantacija, juodųjų serbentų plantacija ir pan.

Aliejinių palmių plantacija Indonezijoje.

Monokultūros terminas taip pat gali būti naudojamas apibūdinti bet kokią kitą aibę, kuriuoje dominuoja vienos rūšies objektai. Pavyzdžiui, kultūrą su viena vyraujančia pasaulėžiūra.

Monokultūrai yra priešinga (skirtingų rūšių auginimas tame pačiame lauke).

Šaltiniai

1. Ajay Kumar Ghosh. Academic Dictionary Of Environment. Gyan Books, 2005, p. 255
2. F. S. Michaels. Monoculture: How One Story Is Changing Everything. Red Clover Press, 2011