Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Misquito

Gyventojų skaičius	150-200 tūkst.
Populiacija šalyse	Hondūras Nikaragva
Kalba (-os)	miskitų, ispanų,
Religijos	katalikybė, vietiniai tikėjimai
Giminingos etninės grupės	sumai, garifunai

Miskitai (isp. Misquito) – indėnų tauta, kuri gyvena rytų Nikaragvos bei Hondūro pakrantėse (istoriniame Moskitų krante).

Miskitų kaimas prie Prinsapolkos upės XX a. vid.

Jų kalba priklauso nedidelei ir yra gimininga . Tačiau dauguma miskitų linkę šnekėti miskitų kreolų kalba, susiformavusia anglų kalbos pagrindu, daug jų kalba ispanų kalba.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Moskitų krantas.

Ikikolumbiniai miskitai siejami su ispanų minimais vietos gyventojais bavinkais (isp. bawinkas). Ikikolumbinių bavinkų kultūra priklausė Amerikos tarpinei zonai, todėl jai būdingi tiek Mezoamerikos, tiek Senovės Peru civilizacijos artefaktai. Laikoma, kad šią teritoriją labiau veikė muiskų kultūros įtaka iš pietų.

Spėjama, kad pokolombinių miskitų etnogenezei labai daug įtakos padarė Afrikos juodaodžiai vergai, nuo XVI a. patekdavę į jų gyvenamas teritorijas, dažniausiai pakrantėje sudužus laivams. Tai nulėmė miskitų rasinius skirtumus nuo kitų vietos tautų: jie yra nedidelio ūgio ir tamsios odos spalvos. Tuo jie turi daug panašumų su šiauriau gyvenančiais garifunais, kurių etnogenezė yra panaši.

Nors nuo XVI a. miskitų žemės oficialiai buvo Ispanijos teritorija, ir formaliai administruojamos kaip Gvatemalos generalkapitonija, realios valdžios šioje teritorijoje Ispanija neturėjo. Vietoj to, nuo XVII a. čia reiškėsi britų kultūrinė įtaka. Šie įsitvirtino Karibų jūros regione, todėl turėjo interesų pakrantėje.

Britų išauklėtas miskitų lyderis Oldmanas 1625 m. konsolidavo pakrantės miskitus ir įkūrė savo karalystę. Nors nuo 1655 m. miskitai pripažino Britanijos viršenybę ir čia oficialiai kurtas Didžiosios Britanijos protektoratas, karalystė egzistavo, ir vietos miskitų karaliai valdė šalį. Jie sparčiai perėmė anglų kultūrą, papročius, vardus. Tuo metu formavosi . Karalystės hegemonija apėmė visą Moskitų krantą, miskitai asimiliavo ir kultūriškai užgožė čia seniau gausiai gyvenusius sumus.

Įdomu, kad giliau žemyne gyvenę miskitai buvo stipriau veikiami ispanų kultūros. 1860 m. Britanijai pasirašius sutartį su Nikaragva, Moskitų krantas perduotas pastarajai. Miskitų karaliai sutiko su šia sutartimi tik su ta sąlyga, jog bus išsaugota jų vietinė autonomija. Tačiau mirus karaliui Džordžui Augustui Frederikui II, Nikaragva nutraukė jų valdžią ir karalystę panaikino. Nepaisant to, miskitai realiai kontroliavo šį kraštą ir patys rinkosi karalius. Tik 1894 m. Nikaragvai pavyko ją aneksuoti.

XX a. išryškėjo kultūriniai skirtumai tarp ispanizuotų ir anglizuotų miskitų grupių. Jie neretai pasireikšdavo tarpusavio nesutarimais. Žemyno gilumos miskitai labiau palaikė kairiąją Nikaragvos vyriausybę, sandinistus, o pakrantės miskitai buvo pro-amerikietiški.

2009 m. Nikaragvos miskitai paskelbė Moskitijos valstybę, kuri nėra pripažinta nė vienos kitos valstybės.