Garifunai

Garifūnai
Gvatemalos garifūnai
Gyventojų skaičius	~600 000
Populiacija šalyse	Hondūras  Belizas  Gvatemala  Nikaragva  Sent Vinsentas ir Grenadinai
Kalba (-os)	garifūnų kalba, anglų kalba (kreolų), ispanų kalba
Religijos	katalikybė, tradicinis tikėjimas
Giminingos etninės grupės	karibai, Amerikos juodaodžiai, maronai

Garifūnai (Garifuna) – mišrios kilmės etninė grupė, gyvenanti daugiausia Centrinės Amerikos Karibų pakrantėje (Hondūre, Belize, Nikaragvoje, Gvatemaloje). Taip pat grupės garfūnų yra emigravusios į JAV (Los Andželą, Majamį, Niujorką).

Garifūnai kalba garifūnų kalba, kuri yra aravakų kilmės, tačiau smarkiai paveikta karibų, anglų, prancūzų, ispanų kalbų. Dauguma garifūnų yra daugiakalbiai ir dar kalba ispaniškai, ar anglų kreolų dialektais.

Garifūnų rasė susidarė susimaišius iš Afrikos atvežtiems vergams su vietiniais Karibų regiono gyventojais – aravakais ir karibais. Taip pat turi 4 % europietiškų genų. Manoma, kad garifūnų tauta pradėjo formuotis dar tik prasidedant Amerikos užkariavimui kai iš vergai išsivadavo sudužus dviem ispanų laivams prie Sent Vinsento. Afrikiečiai sėkmingai prisitaikė prie vietinių sąlygų ir sugyveno su vietos indėnais. Kita, pačių garifūnų pasakojama istorija byloja, kad jie yra ekspedicijos iš Malio, neva pasiekusios Ameriką 200 anksčiau nei Kolumbas, palikuonys. Britų kolonistai garifūnus vadino juodaisiais karibais, taip atskirdami nuo grynakraujų indėnų. Garifūnų kultūra klestėjo Sent Vinsente, XVII a. ją aprašė prancūzų misionierius Raimonas Bretonas. Garifūnai rėmė prancūzų valdžią Sent Vinsente ir kovojo prieš britus. Šiems užėmus salą, garifūnai buvo deportuoti į Roatano salą Hondūro pakrantėje. Tačiau ten buvo mažai gyvenamos vietos, skurdžios dirvos, todėl ispanai leido garifūnams įsikurti pakrantėje. Vėliau jie paplito po visą Centrinės Amerikos Karibų krantą.

Verčiasi gyvulių auginimu, žemės ūkiu, žvejyba, uždarbiauja plantacijose.

Oficialiai dauguma garifūnų yra katalikai, tačiau iš tiesų praktikuoja sinkretinį tikėjimą, kuriame sumišusios afrikiečių ir indėnų tikėjimų tradicijos. Religines apeigas atlieka šamanas, vadinamas buyei. Išlikusios įvairios mistinės praktikos, iniciacijos, laidojimo ritualai. Nedidelė dalis garifūnų, ypač gyvenančių miestuose, išpažįsta rastafari tikėjimą.

Garifūnai yra išvystę iš Afrikos kilusį muzikos stilių, vadinamą punta. Su juo susijęs per šventes atliekamas vaisingumo šokis. Muzika atliekama daugiausia būgnais. Taip pat turi ritualinį šokį, vadinamą dugu. Garifūnų muzika (kaip ir kalba) įtraukta į UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo sąrašą.

Šaltiniai

1. Гарифы,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.