Nepainioti su mirtingumas Mirštamumas mirčių nuo tam tikros ligos ir per tą patį laikotarpį nustatytų tos ligos atvejų s

Nepainioti su mirtingumas.

Mirštamumas – mirčių nuo tam tikros ligos ir per tą patį laikotarpį nustatytų tos ligos atvejų skaičiaus santykis. Paprastai išreiškiamas procentais ir parodo ligos sunkumo laipsnį. Mirštamumas dažniausiai taikomas pavieniais, trumpalaikiais ligų atvejais, pavyzdžiui, ūmių infekcijų metu. Mirštamumo rodiklį galutiniu laikyti galima tada, kai yra aiški visų ligos atvejų baigtis (pacientai pasveiko arba mirė). Išankstiniai mirštamumo rodikliai, pavyzdžiui, protrūkio, kuriam būdingas aukštas paros atvejų prieaugis ir ilgas ligos periodas, eigoje būtų žymiai mažesni negu galutiniai.

Ligų pavyzdžiai

Ispaniškasis gripas: > 2,5 % 1918 m. epidemijos metu, vėliau tik 0,1 %
Gripas: < 0,1 %
Legioneliozė: ≈ 15 %
Geltonasis drugys: 3–7,5 %
Maras: > 60 % (lengviausia forma, negydomas)
Ebola: apie 50 %, kai kur iki 90 %, mirštamiausias žinomas virusas
Pasiutligė: apie 100 % (negydoma)
Prionai: apie 100 % (efektyvaus gydymo nėra)

Skaičiavimo pavyzdžiai

Tarkime, kad mirė 9 žmonės iš 100 žmonių bendruomenės, kuriai buvo diagnozuota ta pati liga, visi kiti pasveiko. Tai reiškia, kad iš 100 žmonių, kuriems formaliai buvo diagnozuota liga, 9 mirė, 91 pasveiko. Taigi mirštamumas būtų lygus 9 %.

Tarkime, jog plinta visiškai mirtina liga, nuo kurios numirštama per savaitę, tačiau per tą laiką ligonis spėja užkrėsti du sveikus žmones. Šiuo atveju kiekviena savaitė prideda vieną mirties ir du naujus atvejus, taigi antrą savaitę mirštamumas bus įvertintas tik 33 % (3 atvejai, vienas mirė, du tebeserga = 33 %), gerokai pernelyg optimistiškai. Standartinis mirštamumo apibrėžimas blogai tinka, jei yra daug ligonių, kurių ligos baigtis dar nežinoma. Galutinis įvertinimas galimas tik epidemijai pasibaigus.

Šaltiniai

http://www.vlkk.lt/konsultacijos/3758-mirtingumas-mirstamumas 2016-10-18 iš Wayback Machine projekto.
Rebecca A. Harrington, Case fatality rate. Encyclopædia Britannica.
Taubenberger, Jeffery K.; David M. Morens (2006 m. sausio mėn.). „1918 influenza: the mother of all pandemics“. Emerging Infectious Diseases. Coordinating Center for Infectious Diseases, Centers for Disease Control and Prevention. 12 (1): 15–22. doi:10.3201/eid1201.050979. PMC 3291398. PMID 16494711. Suarchyvuotas originalas 2009-10-01. Nuoroda tikrinta 2020-04-29.
Li, F C K; B C K Choi; T Sly; A W P Pak (2008 m. birželio mėn.). „Finding the real case-fatality rate of H5N1 avian influenza“. Journal of Epidemiology and Community Health. 62 (6): 555–559. doi:10.1136/jech.2007.064030. ISSN 0143-005X. PMID 18477756. Nuoroda tikrinta 2020-04-29.
. World Health Organization (WHO). September 2014. Suarchyvuotas originalas 14 December 2014. Nuoroda tikrinta 2020-04-29.

[1] ttp://www.vlkk.lt/konsultacijos/3758-mirtingumas-mirstamumas 2016-10-18 iš Wayback Machine projekto.

[2] Rebecca A. Harrington, Case fatality rate. Encyclopædia Britannica.

[taubenberger2006-3] Taubenberger, Jeffery K.; David M. Morens (2006 m. sausio mėn.). „1918 influenza: the mother of all pandemics“. Emerging Infectious Diseases. Coordinating Center for Infectious Diseases, Centers for Disease Control and Prevention. 12 (1): 15–22. doi:10.3201/eid1201.050979. PMC 3291398. PMID 16494711. Suarchyvuotas originalas 2009-10-01. Nuoroda tikrinta 2020-04-29.

[li2008-4] Li, F C K; B C K Choi; T Sly; A W P Pak (2008 m. birželio mėn.). „Finding the real case-fatality rate of H5N1 avian influenza“. Journal of Epidemiology and Community Health. 62 (6): 555–559. doi:10.1136/jech.2007.064030. ISSN 0143-005X. PMID 18477756. Nuoroda tikrinta 2020-04-29.

[WHO2014-5] . World Health Organization (WHO). September 2014. Suarchyvuotas originalas 14 December 2014. Nuoroda tikrinta 2020-04-29.