Minaičiai

Apie kaimą Šiaulių rajone žr. Minaičiai (Šiauliai).

Minaičiai
Kaimo gatvė
Minaičiai
55°37′52″š. pl. 23°33′00″r. ilg. / 55.631°š. pl. 23.550°r. ilg. / 55.631; 23.550 (Minaičiai)
Apskritis	Šiaulių apskritis
Savivaldybė	Radviliškio rajono savivaldybė
Seniūnija	Grinkiškio seniūnija
Gyventojų (2021)	127
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Mináičiai Kilmininkas: Mináičių Naudininkas: Mináičiams Galininkas: Mináičius Įnagininkas: Mináičiais Vietininkas: Mináičiuose

Minaičiai (anksčiau Mėnaičiai) – kaimas Radviliškio rajono savivaldybės pietinėje dalyje, 10 km į šiaurės rytus nuo Šaukoto, prie Šušvės ir Gomertos santakos, įsteigtas Šušvės hidrografinis draustinis. Praeina vieškelis    Liaudiškiai–Mėnaičiai–Pašušvys–Grinkiškis , atsišakoja    Šiaulėnai–Diktariškiai–Mėnaičiai .

Paminklas Laisvės kovos sąjūdžiui

Minaičiai iš pietryčių

Istorija

1949 m. vasario 10 d. kaime, Stanislovo Mikniaus sodyboje įrengtame Prisikėlimo apygardos štabo bunkeryje, įvyko Lietuvos partizanų apygardų atstovų suvažiavimas. Posėdžiuose oficialiai dalyvavo: laikinasis Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) Prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis-Vytautas, laikinasis BDPS Visuomeninės dalies viršininkas Juozas Šibaila (Diedukas; kartu buvo ir Algimanto, Didžiosios Kovos ir Vytauto apygardų Aukštaitijoje įgaliotinis), BDPS Prezidiumo sekretorius Petras Bartkus (Žadgaila), laikinasis Pietų Lietuvos srities (Dzūkijoje ir Suvalkijoje) vadas Adolfas Ramanauskas (Vanagas), Tauro apygardos Suvalkijoje vadas Aleksandras Grybinas (Faustas), Vakarų Lietuvos srities (Žemaitijoje) štabo viršininkas Vytautas Gužas (Kardas, Galiandra), Prisikėlimo apygardos Aukštaitijoje vadas Leonardas Grigonis (Užpalis) ir apygardos štabo viršininkas Bronius Liesys (Naktis).

Suvažiavimo šūkis – lotynų sentencija Rede, quod debes – Atiduok, ką privalai, papildyta žodžiu „Atiduok Tėvynei, ką privalai“. Suvažiavimas įkūrė bendrą, vieningą pasipriešinimo organizaciją – Lietuvos laisvės kovos sąjūdį (LLKS), priėmė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją (1999 m. LR Seimas įstatymu ją paskelbė LR teisės aktu) ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio statutą, nutarė leisti LLKS vyr. vadovybės laikraštį „Prie rymančio Rūpintojėlio“. LLKS Taryba prezidiumo pirmininku išrinko J. Žemaitį, jis savo pavaduotojais paskyrė A. Ramanauską, J. Šibailą ir L. Grigonį.

1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis paskelbė deklaraciją, kurioje įvardinta, kad LLKS taryba yra vienintelė teisėta valdžia okupuotos Lietuvos teritorijoje, jog LLKS organizuotas pasipriešinimas okupantams yra teisėtas, o nepriklausoma Lietuvos Respublika yra pagrindinis tautos siekis. Dokumente deklaruojama demokratinė respublika, laisvi ir slapti seimo rinkimai, lygios teisės visiems piliečiams.

1965 m. įsteigta aštuonmetė. Nepriklausomybės metais buvo Minaičių pagrindinė mokykla, Grinkiškio Jono Poderio vidurinės mokyklos Minaičių pradinio ugdymo skyrius. 1968 m. įkurta biblioteka.

2009 m. sausį–rugsėjį buvo seniūnaitijos centras, vėliau ji prijungta prie Pašušvio seniūnaitijos. 2010 m. lapkričio 22 d. Minaičių kaime iškilmingai atidengtas paminklas LLKS Deklaracijai ir jos signatarams atminti. Paminklo autorius – skulptorius Jonas Jagėla. Atstatyta Stanislovo Mikniaus sodyboje buvusi klėtis, joje atkurtas bunkeris ir jo interjeras. 2012 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras klėtyje įrengė ekspoziciją „Atiduok Tėvynei, ką privalai“.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XX a. pradžia	Pašušvio valsčius
1995–	Grinkiškio seniūnija

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1979 m.^sur.	1986 m.
60	143	126	107	203	169
1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.	-	-
177	205	179	127	-	-
Demografinės raidos histograma

Galerija

• Sena troba
• Partizanų rėmėjų sodyba
• Klėtelė, slepianti partizanų bunkerį
• Ekspozicija klėtelėje

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. . Minaičiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 660 psl.
3. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
7. Mėnaičiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 48
8. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
9. Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.