Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Miletas
Μίλητος
Mileto teatras
Miletas
Koordinatės	37°31′50″ š. pl. 27°16′42″ r. ilg. / 37.53056°š. pl. 27.27833°r. ilg. / 37.53056; 27.27833
Vieta	Turkija,
Regionas	Mažoji Azija (Lidija)
Plotas	0,9 km²
Istorija
Pastatytas	4 tūkstantmetis pr. m. e.
Sugriautas	XIV a.
Laikotarpis	neolitas, bronzos amžius, antika, viduramžiai
Tauta	Mino civilizacija, luviai, kariai, graikai, turkai
Informacija
Kasinėjimų datos	nuo 1873 m.
Vikiteka	VikitekaVikiteka

Miletas (sen. gr. Μίλητος, het. Millawanda , lot. Miletus, turk. Milet) − senovės graikų miestas Mažosios Azijos vakarinėje pakrantėje, prie Meandro upės žiočių; dabartinėje Turkijos teritorijoje.

Istorija

Miletą apie XVI a. pr. m. e. įkūrė achajai. II ir I tūkstantmečių pr. m. e. sandūroje jame apsigyveno jonėnai.

VIII−VI a. pr. m. e. Miletas buvo vienas labiausiai išsivysčiusių graikų polių. Miletiečiai įkūrė apie 70 kolonijų, daugiausia Marmuro ir Juodosios jūros pakrantėse. Jis labiau nei kiti graikų miestai garsėjo menu, politika ir prekyba. Buvo pagrindinis Jonijos lygos uostas bei klestėjo kaip meno ir pramonės centras.

VI a. pr. m. e. Milete susiformavo Mileto natūrfilosofijos mokykla. Tuo metu Miletas atiteko Persijai.

Apie 500 m. pr. m. e. miletiečiai vadovavo Jonijos graikų miestų sukilimui prieš persus. 494 m. pr. m. e. persai Miletą sugriovė.

479 m. pr. m. e. miestas pradėtas atstatyti ir apie 466 m. pr. m. e. užstatytas pagal taisyklingą (vadinamą Hipodamo) planą su stačiakampiu gatvių tinklu.

Po Peloponeso karo (431−404 m. pr. m. e.) miestas vėl atiteko persams, 334 m. pr. m. e. − Aleksandrui Makedoniečiui, 129 m. pr. m. e. − Romai.

Bėgant metams Miletas pamažu sunyko.

Nuo XX a. pradžios Milete vykdomi archeologiniai kasinėjimai. Atkasami architektūros paminklų griuvėsiai: trijų agorų − šiaurinės (su bulės susirinkimams skirtu pastatu, vadinamu Buleuterionu, dviem Apolono šventyklomis ir kitais pastatais), pietinės ir vakarinės (su jonėnine Atėnės šventykla).