Meluha

Meluha (kitaip Meluhha, Melucha, Meluchcha) – tolimas kraštas, žinomas iš rašytinių šaltinių kaip Šumero prekybos partneris, su kuriuo buvo vykdoma jūrų prekyba viduriniajame Bronzos amžiuje. Meluhos lokalizacija iki šiol nėra nustatyta.

Indo slėnio regionas:        senovės miestai       šiuolaikiniai miestai

Šumerų tekstuose dažnai vartojami trijų prekybos vietovių, su kuriomis turėta svarbių prekybinių ryšių, vardai: , Dilmunas ir Meluha. Maganas paprastai tapatinamas su Omanu. Tačiau tai identifikuojama remiantis asirų šaltiniais. Pagal šumerus, galbūt tai yra Omanas. Į Dilmuną patekdavo prekės, kaip manoma, iš Bahreino salų, Saudo Arabijos Rytų Provincijos, Omano, Persijos įlankos Irano pakrantės. Meluhos lokalizacija yra diskutuojama. Dalis šiuolaikinių tyrinėtojų ją priskiria Harapos civilizacijai dėl intensyvių prekybos ryšių tarp Šumero ir šio regiono. Sezamo aliejus tikriausiai buvo importuojamas iš Indo slėnio į Šumerą: šumerų kalboje šis aliejus vadinamas illu (akadų: ellu). Pietų Indijoje dravidų kalbose el ar ellu reiškia sezamą.

Randama daug Harapos antspaudų ir svorio matavimo priemonių Mesopotamijos miestų vietovėse. Didelės vertės preke buvo laikoma mediena, ypač juodmedžio, gabenta dideliais laivais. Taip pat pasirodo ir prabangos prekės, tokios kaip lapis lazuli mineralai, kasti Harapos kolonijoje Šortugajuje (Badachšanas, šiaurės Afganistane) ir transportuoti į Lothalį, uostą Gudžarate, vakarų Indijoje, iš čia toliau gabenti į Omaną, Bahreiną ir Šumerą.

Eilė tyrinėtojų mano, kad šumerai Meluha vadino Indo slėnio civilizaciją. Iš ankstyvųjų tekstų (apie 2200 m. pr. m. e.) sprendžiama, kad Meluha yra rytuose, Indo slėnyje ar Indijoje. Rašoma, kad Sargonas Akadietis „sugriovė miestus iki pat jūros kranto. Akado uoste jis švartavo laivus iš Meluhos ir Magano“. Tačiau daug vėlesniuose tekstuose, aprašančiuose Asirijos karaliaus Ašurbanipalo (668–627 m. pr. m. e.) žygius, kuomet seniai nebeegzistavo Indo slėnio civilizacija, atrodo, Meluha randama kažkur netoli Egipto, Afrikoje.

Yra daug archeologinės medžiagos, įrodančios buvus prekybinių ryšių tarp Mesopotamijos ir Indo slėnio. Būdingi Harapos moliniai antspaudai, naudoti prekių ryšulių žymėjimui. Tokių antspaudų iš Indo slėnio daug rasta Ūre ir kitose Mesopotamijos vietose.

Nuorodos

• Meluha 2011-06-07 iš Wayback Machine projekto.