Marytė MargytėGimė 1923 m Mirė 1941 m birželio mėn 18 metų Pumpėnai Panevėžio apskr Palaidotas a Panevėžio senosiose kap

Marytė Margytė
Gimė	1923 m.
Mirė	1941 m. birželio mėn. (~18 metų) Pumpėnai, Panevėžio apskr.
Palaidotas (-a)	Panevėžio senosiose kapinėse

Veikla	sovietinė aktyvistė, komjaunuolė

Žinomas (-a) už	Panevėžio komjaunimo aktyvistė

Marytė Margytė (1923 m. – 1941 m. birželio mėn. Pumpėnuose, Panevėžio apskr.) – Lietuvos SSR aktyvistė, komjaunuolė, veikusi Panevėžyje.

Veikla

M. Margytė buvo viena pirmųjų Panevėžio komjaunuolių, pionierių vadovė. Sovietinėje spaudoje aštuoniolikmetė pristatyta kaip žuvusi per Antrąjį pasaulinį karą nuo buržuazinių nacionalistų 1941 m., kraštą okupuojant vokiečiams ir atsitraukiant Raudonajai armijai. M. Margytė su maždaug 30 atsitraukiančių aktyvistų grupe, vadovaujami Juozo Jonušo, 1941 m. birželį patraukė iš Panevėžio pėsčiomis. Birželio 27 d. jie pasiekė Pumpėnus, kuriuos jau kontroliavo sukilėliai ir vokiečių okupacinė valdžia. Nors į miestelį įėjo išsisklaidę, po 2–3 žmones, tačiau kai kurie buvo sulaikyti, tarp jų – M. Margytė ir J. Jonušas, pas kuriuos rasta ginklų (pistoletas ir granata). Jie buvo nuvesti į partizanų štabą prie miestelio aikštės. Netrukus vokiečių kareiviai suimtuosius nusivarė Daujėnų gatve į Jono Rukšėno daržą, kur parklupdytus ant žemės sušaudė.

Panevėžį paliekantys raudonarmiečiai ir NKVD darbuotojai 1941 m. birželio 26 d. surengė apskrities ligoninės gydytojų žudynes, o jiems galimai padėjo sovietiniai aktyvistai, tarp kurių buvo komjaunuoliai J. Jonušas ir M. Margytė. Ji buvo kartais painiojama su vėliau žuvusia kita komjaunuole, sovietų partizane Maryte Melnikaite (1923–1943). Panevėžio gydytojų byla ir komjaunuolių vaidmuo buvo nagrinėjami nepriklausomos Lietuvos prokuratūros iškeltoje baudžiamojoje byloje.

Atminimo įamžinimas

Antkapinis paminklas Panevėžio senosiose kapinėse su įrašyta granito plokšte: „Marytė Margytė (1923–1941) / Juozas Jonušas (1941) / Vieni pirmųjų miesto komjaunuolių / Nužudytų vokiškųjų fašistų“. 2022 m. duomenimis, sovietinę ideologiją simbolizuojančiame objekte buvo planuojama senąją plokštę pakeisti nauja su paprastu užrašu, kad tai Margių šeimos ir J. Jonušo kapavietės.
M. Margytės vardu sovietmečiu ir vėliau buvo pavadintų gatvių įvairiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje (Krivių g.), Kaune (S. Baltramaičio g.), Šiauliuose (P. Bugailiškio),Panevėžyje (P. Puzino g.), Alytuje (Savanorių g.).
Paveikslai, portretiniai biustai „Marytė Margytė“: aut. Juozas Andrikis (1957, LDM), Algirdas Steponavičius (1960, LDM), (1968).
A. Klionovo pjesė „Marytė Margytė“ (Panevėžio dramos teatras, 1948).

Šaltiniai

„Tragedija prie Nevėžio“ – kaip viešumo ledlaužis lsveikata.lt 2018-08-06 Archyvuota kopija 2018-08-08 iš Wayback Machine projekto.
Arūnas Bubnys. 1941 m. birželio sukilimas Panevėžio apskrityje sauliusajunga.lt
„Išvaduotojų“ paminklams rado vietą muziejuje sekunde.lt, 2022-10-01 Archyvuota kopija 2023-12-29 iš Wayback Machine projekto.
Lietuvos miestų gatvių vardai vis dar šlovina sovietinius herojus 15min.lt 2018-07-06
„Laisvė“. Teatrų Vasaros Sezonas Lietuvoje spauda2.org, 1948-09-04, psl. 3

[lsv-1] „Tragedija prie Nevėžio“ – kaip viešumo ledlaužis lsveikata.lt 2018-08-06 Archyvuota kopija 2018-08-08 iš Wayback Machine projekto.

[2] Arūnas Bubnys. 1941 m. birželio sukilimas Panevėžio apskrityje sauliusajunga.lt

[3] „Išvaduotojų“ paminklams rado vietą muziejuje sekunde.lt, 2022-10-01 Archyvuota kopija 2023-12-29 iš Wayback Machine projekto.

[4] Lietuvos miestų gatvių vardai vis dar šlovina sovietinius herojus 15min.lt 2018-07-06

[5] „Laisvė“. Teatrų Vasaros Sezonas Lietuvoje spauda2.org, 1948-09-04, psl. 3