Martyno akmuo

55°51′41″š. pl. 22°54′13″r. ilg. / 55.86149°š. pl. 22.90368°r. ilg. / 55.86149; 22.90368

Martyno akmuo

Martyno akmuo – stambus riedulys, valstybės saugomas geologinis gamtos paminklas Šiaulių rajone, Kuršėnų miškų urėdijos Šaukėnų girininkijos (10 kv.) teritorijoje, Skaistgirio miške, apie 3 km į pietryčius nuo Varputėnų. Akmuo pasiekiamas iš kelio  159  Užventis–Šaukėnai–Kuršėnai  pasukus į rytus ir pagal kelio nuorodas pavažiavus apie 1,7 km. Akmuo slūgso Šilkalnių geomorfologiniame draustinyje, brandžiame miške ant šlaito. Kalvos papėdėje įrengtas informacinis stendas ir patogūs laiptai prieiti iki akmens. Netoliese yra kita aukšta kalva su stačiu šlaitu, vietos žmonių vadinama Blizgės kalnu.

Akmuo paskelbtas valstybės saugomu remiantis Gamtos apsaugos komiteto prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1964 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 76. Gamtos paminklas nuo 2000 m.

1998 m. Martyno akmuo įregistruotas Kultūros vertybių registre (unik. kodas 5128).

Legendos

Seniau viršutinėje akmens dalyje buvo į žmogaus pėdą panaši įduba. Yra keletas pasakojimų apie Martyno akmens vardo kilmę. Pagal vieną iš jų, šioje vietoje buvo užmuštas iš dvaro pabėgęs kumetis Martynas. Pono tarnai jį surado miegantį ant akmens ir nukirto galvą. Kalbama, kad kažkur prie akmens turėtų būti ir Martyno kapas.

Lietuvių padavimuose didžiuliai akmenys dažnai siejami su velniu. Martyno akmuo – ne išimtis. Kalbama, kad vieną naktį velnias sumanė šiuo akmeniu sugriauti Šaukėnų bažnyčią, tačiau benešant gaidys pragydo. Supykęs dėl bergždžio darbo, nelabasis sviedė akmenį į mišką, kur ir tebeguli.

Duomenys

Didžiulio kriaušės formos riedulio ilgis – 5,9 m, plotis – 2,8 m, aukštis – 2 m. Sudaranti uoliena – amfibolinis biotitinis granitas, rusvai pilkas su juodais smulkiais intarpais.

Šaltiniai

1. Šiaulių rajono gamtos paveldo objektai 2015-04-02 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

• Saugomų teritorijų valstybės kadastras 2021-01-26 iš Wayback Machine projekto.
• Kurtuvėnų regioninis parkas. Martyno akmuo