Apie kaimą Radviliškio rajone žr Martynaičiai Radviliškis dd Martynaičiai if 270px Martynaičiai55 56 06 š pl 21 30 11 r

Apie kaimą Radviliškio rajone žr. Martynaičiai (Radviliškis).

Martynaičiai

Martynaičiai

55°56′06″š. pl. 21°30′11″r. ilg. / 55.935°š. pl. 21.503°r. ilg.

Apskritis

Klaipėdos apskritis

Savivaldybė

Kretingos rajono savivaldybė

Seniūnija

Kartenos seniūnija

Gyventojų

32

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Mar̃tynaičiai
Kilmininkas:	Mar̃tynaičių

Martynaičiai – kaimas Kretingos rajono savivaldybėje rytinėje dalyje, 2 km į šiaurės rytus nuo Kartenos, į šiaurę nuo Palangos–Šiaulių plento.

Etimologija

Kaimo vardas kilęs iš asmenvardžio Martynas.

Istorija

Archeologijos duomenys liudija, kad kaimo žemėse žmonės nuolatos gyvena nuo I tūkstantmečio pabaigos. Ties Minijos santaka su upeliu jie buvo įsirengę piliakalnį, priešais kurį dideliame plote plytėjo papėdės gyvenvietė.

XVI a. netoli piliakalnio susiformavo valakinis, gatvinio tipo kaimas, priklausęs Kartenos dvarui. Jame 1711 m. gyveno daugiau kaip 15 valstiečių šeimų, o 1846 m. buvo 23 dūmai. Panaikinus baudžiavą, valstiečiai grafui Pliateriui už jiems išdalintus 58 žemės rėžius mokėjo išperkamuosius žemės mokesčius. Kiekvienas valstietis turėjo 4–5 rėžius įvairiose kaimo vietovėse, o jo trobesiai stovėjo centrinėje kaimo dalyje, prie gatvės.

Minint krikščionybės jubiliejų, 1901 m. Jokymo Paulausko iniciatyva kaime buvo pastatytas kaltinis kryžius. Prie jo kiekvienais metais kaimo gyventojai rinkdavosi prieš Šeštines, giedodavo giesmes, skaitydavo maldas.

1923 m. kaime buvo 21 sodyba. Prasidėjus žemės reformai, 1928 m. kaimas pirmasis Kartenos valsčiuje buvo išskirstytas į vienkieminius ūkius. Į vienkiemius besikeliantiems ūkininkams žemės sklypas buvo duodamas didesnis. Po reformos kaime jau buvo apie 30 žemės sklypų. Stambiausias ūkininkas buvo V. Paulauskas, turėjęs apie 35 ha žemės.

1948 m. iš kaimo į Sibirą buvo ištremta Paulauskų šeima. Jų sodyboje buvo įkurdinta 1949 m. įsteigto Martynaičių kolūkio valdyba ir apgyvendintos jaunos kolūkiečių šeimos. Pirmuoju kolūkio pirmininku tapo I. Karčiauskas.

Kaimą smarkiai pakeitė 1967–1968 ir 1976–1977 m. melioracija, kurios metu žemdirbiai iš vienkiemių vėl buvo perkelti į gatvinį kaimą.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a. – XVII a.	Kartenos valsčius
XVIII a.
1861–1915	Kartenos valsčius, Telšių apskritis
1915–1950	Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
1950–1995	Kartenos apylinkė, Kretingos rajonas
nuo 1995 m.	Kartenos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.

1902 m.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2021 m.^sur.

166

124

125

118

88

50

40

32

Kultūros paveldas

Martynaičių piliakalnis su senovės gyvenviete.
Krikščionybės jubiliejaus kryžius (1901) m.

Šaltiniai

Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
Julius Kanarskas. Kartenos apylinkių proistorė. – Lietuvos lokaliniai tyrimai, t. 1(2) (Vilnius, 2002/05), p. 202
Lietuvos apgyvendintos vietos. Kaunas, 1925, p. 114
Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

[1] Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.

[2] Julius Kanarskas. Kartenos apylinkių proistorė. – Lietuvos lokaliniai tyrimai, t. 1(2) (Vilnius, 2002/05), p. 202

[3] Lietuvos apgyvendintos vietos. Kaunas, 1925, p. 114

[4] Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.

[5] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[1959-70sur-6] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[7] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[8] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[9] Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[10] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[11] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.