Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Marija Konopnicka lenk. Maria Konopnicka

1897 m. sausio 27 d.
Gimė	1842 m. gegužės 23 d. Suvalkai, Rusijos imperija, Lenkijos Kongreso karalystė
Mirė	1910 m. spalio 8 d. (68 metai) Lvovas, Austrija-Vengrija, Lenkijos Galicija
Palaidotas (-a)	Lyčiakovo kapinėse
Tėvas	Józef Wasiłowski
Motina	Scholastyka Turska

Veikla	Poetė, literatė, moterų teisių gynėja

Vikiteka	Maria Konopnicka

Marija Stanislava Vasilovska-Konopnicka (lenk. Maria Stanisława Konopnicka, pseudonimai: Jan Sawa, Marko, Jan Waręż; 1842 m. gegužės 23 d. Suvalkuose, Rusijos imperijoje, Lenkijos Kongreso karalystė - 1910 m. spalio 8 d. Lvove, Austrija-Vengrija, Lenkijos Galicija) – lenkų poetė, novelistė, literatūros kritikė, vertėja ir moterų teisių gynėja.

Biografija

Gimė 1842 m. gegužės 23 d. Suvalkuose, teisininko Józef Wasiłowski ir Scholastyka Turska šeimoje. 1849 m. su šeima išsikraustė į Kališą. Motina mirė 1854 metais, tėvo buvo auginama patriotinėje ir religingoje atmosferoje. 1855-1856 m. lankė moterų katalikių parapinę mokyklą Varšuvoje, ten susipažino su Elze Ožeškiene, su kuria visą gyvenimą buvo geros draugės.

1862 m. rugsėjį susituokė su Jarosław Konopnicki. Dėl dalyvavimo 1863 m. sukilime kartu su vyru bijodami represijų išvyko gyventi į Vieną ir Drezdeną. 1864 m. gyvendami užsienyje susilaukė pirmojo sūnaus Tadeusz. 1865 m. gavę amnestiją grįžo į Rusijos imperiją. Iš viso per santuoką pagimdė aštuonis vaikus, iš kurių du mirė būdami dar kūdikiai. Vėliau vienoje iš savo autobiografinių knygų rašė, kad negalėjo pakęsti vyro jai primestų buities darbų bei socialinės nelygybės tarp vyrų ir moterų. 1876 m. išsiskyrė su savo vyru ir su vaikais išvyko gyventi į Varšuvą.

Kaip rašytoja debiutavo 1870 m. Kališo miesto laikraštyje Kaliszanin. 1908 m. parašė knygą Priesaika (Rota), kuri yra viena iš svarbiausių Lenkijos patriotinių knygų. 1878 m. mirė jos tėvas, tais pačiais metais pradėjo dalyvauti visuomeninėje veikloje prieš socialinę nelygybę ir moterų priespaudą. 1882 m. išvyko į Austriją, vėliau į Italiją. Užsienyje bendravo su kitų šalių rašytojais bei moterų teisių gynėjomis. 1884-1887 m. dirbo moterų žurnalo Świt redaktore.

Mirė 1910 m. spalio 8 d. Lvove nuo plaučių uždegimo. Rašytojos garbei Suvalkuose jos vardu pavadintas Suvalkų Marijos Konopnickos licėjus.

Darbai

Poezija

Linie i dźwięki (Linijos ir garsai, 1897)
Śpiewnik historyczny (Istorinė muzikos knyga, 1904)
Głosy ciszy (Tylos garsai, 1906)
Z liryk i obrazków (Lyrika ir paveiksliukai, 1909)
Pan Balcer w Brazylii (Ponas Balceris Brazilijoje, 1910)

Proza

Cztery nowele (Keturios novelės, 1888).
Moi znajomi (Mano pažįstami, 1890).
Na drodze (Kelyje, 1893).
Ludzie i rzeczy (Žmonės ir daiktai, 1898).
Mendel Gdański.

Vaikams

Śpiewnik dla dzieci (Muzikos knyga vaikams).
O Janku Wędrowniczku (Apie svajotoją Joną).
O krasnoludkach i sierotce Marysi (Nykštukai ir našlaitė Marytė).
Na jagody (Renkant uogas).

Poemos

Rota (Priesaika, 1908).
Stefek Burczymucha.
Wolny najmita (Laisvadienio darbininkas).

Gimtasis namas Suvalkuose
Kapas
Varšuva

Literatūra

Jan Baculewski, Śladami życia i twórczości Marii Konopnickiej, Ludowa Spółdzielnia Wydawnicza, Warszawa, 1966
Grażyna Borkowska, Małgorzata Czermińska, Ursula Phillips, Pisarki polskie od średniowiecza do współczesności, Gdańsk, 2000,
Alina Brodzka, Maria Konopnicka, "Wiedza Powszechna", Warszawa, 1975
Konopnicka wśród jej współczesnych: szkice historycznoliterackie, "Czytelnik", Warszawa, 1976
Krzysztof Tomasik, Homobiografie. Pisarki i pisarze polscy XIX i XX wieku, Wydawnictwo Krytyki Politycznej, Warszawa 2008,