Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Mantaro slėnis (isp. Valle del Mantaro) – fliuvialinis slėnis Peru centrinėje dalyje, Chunino departamente, jo dugnu teka Mantaro upė. Ilgis 53 m, plotis 4-21 km. Iškilęs į 3330 m aukštį. Per metus slėnyje iškrinta ~760 mm kritulių. Mantaro slėnyje įsikūrę miestai yra Huankajas, Konsepsjonas, Čiupaka ir Chaucha. Iš viso čia gyvena apie 700 tūkst. gyventojų. Mantaro slėnis – viena svarbiausių Peru žemės ūkio sričių, tiekianti produkciją skurdžiose žemėse esančiai Limai. Auginamos bulvės, kukurūzai, pupos, javai, moliūgai, pasifloros, vystoma gyvulininkystė.

Gamta

Mantaro slėnyje didelė paukščių įvarovė: Zenaida genties karveliai, raudonsparnis tinamas, žvirblis, dagilis, kolibriai, įvairios antys, kirai. Iš žinduolių dažni skunkai, baltauodegiai elniai, vikunijos, viskašos, lūšys. Auga polylepis, mutisia genties krūmokšniai, , piruliai, eukaliptai, Dodonaea augalai, .

Ikikolumbinė istorija

Mantaro slėnis – vienas iš penkių svarbiausių ikikolumbinės Peru kalnų slėnių, pasižymėjęs derlingomis žemėmis. Jame vyrauja kečua klimatinė zona. Jis yra pačiame regiono centre: į šiaurę išsidėstę Callejón de Huaylas ir , į pietus – Urubambos ir Apurimako slėniai.

I tūkst. pr. m. e. slėnį veikė Čavino kultūra iš gretimo Callejón de Huaylas. Vėliau čia apsigyveno kečujų kalba kalbantys huankai, įkūrę savo valstybę. 1460 m. slėnis buvo galutinai įtrauktas į Inkų imperiją.