Maladèčina blrs Маладзечна arba Molodèčnas rus Молодечно miestas šiaurės vakarų Baltarusijoje Minsko srityje Ušos upės s

Maladèčina (blrs. Маладзечна; arba Molodèčnas, rus. Молодечно) – miestas šiaurės vakarų Baltarusijoje, Minsko srityje, Ušos upės slėnyje, prie senojo kelio Vilnius–Minskas. Maladečinos rajono centras. Geležinkelio mazgas. Metalo apdirbimo, maisto, lengvoji pramonė.

Maladečina blrs. Маладзечна, rus. Молодечно

Miesto rotušė ir Lenino paminklas

Maladečina 54°18′22″š. pl. 26°50′20″r. ilg. / 54.306°š. pl. 26.839°r. ilg. / 54.306; 26.839 (Maladečina)

Laiko juosta: ()

Valstybė	Baltarusija
Sritis	Minsko sritis
Rajonas	Maladečinos rajonas

Gyventojų (2022)	90 136
Plotas	33 km²
Tankumas (2022)	2 731 žm./km²

Pašto kodas	222301, 222303, 222304, 222306, 222307, 222310
Vikiteka	Maladečina

Istorija

Maladečina pirmą kartą minima 1388 m. kunigaikščio Dmitrijaus Algirdaičio priesaikos laiške Ldk Jogailai.LDK laikais Maladečiną valdė įvairios Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikų giminės, tarp jų Mstislaviškiai, Oginskiai, Radvilos, , Sapiegos, Tiškevičiai, ir kiti. 1413 m. priskirta Vilniaus vaivadijai. XV a. prie Maladčankos ir Ušos upių santakos pastatyta pilis. 1567 m. čia vyko Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės atstovų derybos dėl unijos sudarymo. 1623 m. Maladečine buvo septynios gatvės, gyveno apie 1000 žmonių. XVII a. – XVIII a. Maladečina nukentėjo per Abiejų Tautų Respublikos karus su Rusija ir Švedija. 1738 m. Oginskių rūpesčiu čia pastatyta Šv. Kazimiero bažnyčia. 1757 m. miestas gavo prekybinių privilegijų. 1793 m. kraštą užgrobė Rusijos imperija. 1809–1864 m. čia veikė 5 klasių mokykla, 1864 m. įsteigta mokytojų seminarija, kuri veikė iki 1920 m. ir buvo svarbiausia Maladečinos švietimo įstaiga. 1873 m. pro Maladečiną nutiestas Liepojos–Romnų geležinkelis pagyvino miesto ekonominį gyvenimą. XIX a. pabaigoje įkurtos kelios vietinių žaliavų perdirbimo įmonės, miestelis buvo Vileikos apskrities Maladečinos valsčiaus centras.

Per I pasaulinį karą Maladečinoje buvo apsistoję lietuvių karo pabėgėlių. 1917 m. vasario – 1918 m. sausio mėn. miestas buvo okupuotas Vokietijos kariuomenės, 1920–1939 m. valdė Lenkija, 1929 m. prie miesto prijungtas Buchauščynos kaimas. 1939 m. užimta TSRS ir perduota Baltarusijos TSR, 1941–1944 m. birželio 25 d. vėl užimta Vokietijos kariuomenės. Nacių okupacijos metu šalia miesto buvo įkurta koncentracijos stovykla.

1929 m. gavo miesto teises, jos antrą kartą patvirtintos 1940 m. 1940–1941 m. Maladečinoje veikė pedagoginė mokykla, 1947–1955 m. pedagoginis institutas. 1944–1960 m. srities centras. Sovietmečiu buvo baldų, maisto, lengvosios pramonės centras, gaminti muzikos instrumentai.

Ekonomika

Geležinkeliai veda į Vilnių, Lydą, Polocką, geležinkelis ir plentas į Minską. Yra oro uostas. Išvystyta metalurgija, mašinų (staklių), muzikos instrumentų, radijo imtuvų gamyba, metalo apdirbimo, statybinių medžiagų, baldų, tekstilės, siuvimo, maisto (pieno, mėsos, konditerijos gaminių, vaisių konservų) pramonė.

Kultūra

Yra kraštotyros muziejus, Dramos, lėlių teatrai, kultūros rumai. Nuo 1993 m. Maladečina yra baltarusų dainos ir poezijos festivalio sostinė. Dievo Motinos Globėjos cerkvė, pastatyta 1867–1871 m., 1762 m. antitrinitarių seminarija (dabar gamyklos cechas), 1907 m. geležinkelio stotis, XIX a. sinagoga, daug tarpukario Lenkijos pastatų. Nuo XV iki XIX a. antrosios pusės ant Ušos kranto stovėjo pilis.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1623 m. ir 2018 m.

1623 m.

1850 m.

1897 m.^sur.

1921 m.

1939 m.^sur.

1959 m.^sur.

1 000

1 330

2 393

1 997

6 600

26 300

1970 m.^sur.

1991 m.

2004 m.

2009 m.

2018 m.

-

50 000

93 500

98 384

97 600

95 033

-

Sportas

FK Maladečina (futbolo klubas);
Miesto stadionas, slaviškai „Gorodskoj“.
Nuo 2016 m. sezono namų rungtynes Isločiaus futbolo klubas žaidė Maladečinos miesto stadione „Gorodskoj“. Tai stadionas su natūralia danga. Yra elektroninė švieslentė, o tribūnos talpina 4800 žiūrovų. Nuo 2020 m. „Isločius“ persikėlė į FK Minsk stadioną.

Šaltiniai

Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
Maladečina. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. . // psl. 274
Mołodeczno. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 647 psl. (lenk.)
Maladečina. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 118 psl.
Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 287
. fcisloch.by. Suarchyvuotas originalas 2016-09-24. Nuoroda tikrinta 2016-09-24.

Nuorodos

Oficiali svetainė 2019-05-07 iš Wayback Machine projekto.

[1] Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)

[2] Maladečina. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. . // psl. 274

[3] Mołodeczno. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 647 psl. (lenk.)

[4] Maladečina. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 118 psl.

[5] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 287

[6] . fcisloch.by. Suarchyvuotas originalas 2016-09-24. Nuoroda tikrinta 2016-09-24.