Maithilių kalba

Maithilių kalba मैथिली
Kalbama	Nepalas, Indija
Kalbančiųjų skaičius	>15 mln.
Kilmė	indoeuropiečių  indoiranėnų   indoarijų         biharų      maithilių
Rašto sistemos	(ist.), devanagari
Oficialus statusas
Oficiali kalba	Nepalas,  Indija (atskirai – Biharas)
Kalbos kodai
ISO 639-2	mai
ISO 639-3	mai
Geografinis paplitimas
Vikipedija Maithilių kalba

Maithilių kalba (मैथिली = Maithilī) – indoeuropiečių kalbų šeimai, indoarijų atšakai priklausanti kalba, vartojama Pietų Azijoje gyvenančių tautos žmonių. Paplitusi Nepalo lygumų rytinėje pusėje bei Indijos valstijos Biharo šiaurinėje ir rytinėje dalyje (istoriniame krašte). Kalbančiųjų skaičius – virš 15 mln. žmonių.

Nuo XIX a. maithilių kalba buvo laikoma viena iš rytinių hindi (hindustani) tarmių (viena iš daugelio Biharų kalbų), nors turi daugiau panašumų su nepalų kalba. Maithilių kalba, kaip ir keletas kitų šio krašto kalbų, susidarė iš . Pati maithilių kalba turi daug tarmių.

Seniausias žinomas maithilių tekstas yra Džjotiryšvaro enciklopedinis veikalas Varna Ratnākara, 1507 m. užrašytas mithilakšaro („Mithilos raidės“) raštu. Taip pat šia kalba sukurta daug religinių dainų, poezijos. 1881 m. parašyta pirmoji maithilių gramatika. Nuo XX a. pradėta kurti šiuolaikinė maithilių literatūra, 1965 m. ši kalba pripažinta Indijos literatūros akademijos. 2002 m. maithilių kalba paskelbta viena iš valstybinių Indijos kalbų bei viena iš oficialių Biharo valstijos kalbų, o 2016 m. – Nepalo valstybine kalba (drauge su nepalų kalba).

Svarbiausios tarmės: rašomoji maithilių, pietų rašomoji, rytų maithilių, vakarų maithilių, džolaha, vidurio šnekamoji maithilių (sotipura), dehati.

Įprastas maithilių raštas buvo (iš esmės, bengalų rašto atmaina), bet XX a. pereita prie devanagari.

Šaltiniai

1. Kazimieras Seibutis. Maithilių kalba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008

Nuorodos

•  Duomenys apie kodu „mai“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com