Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Lježo vyskupija (val. Principåté d' Lidje, ol. Prinsbisdom Luik) – istorinė bažnytinė kunigaikštystė dabartinėje Centrinėje Belgijoje, egzistavusi nuo X a. iki 1795 m.

Principåté d' Lidje
Lježo vyskupija

Šventosios Romos Imperijos vyskupija

980 – 1795

→


vėliava	herbas

Lježo vyskupija 1350 m.

Sostinė

Lježas

Valdymo forma

monarchija

Era

Viduramžiai

- Susikūrė

980 m., 980

- Prijungta prie Prancūzijos

1795 m.

Istorija

Lježo vyskupija išsivystė iš IV a. Mozelio slėnyje įkurtos , kurios vyskupai tituluodavosi Tongereno-Mastrichto, ar Tongereno-Lježo vyskupais. 980 m. vyskupas gavo Hujaus grafystę, ir tuo pačiu sekuliarią valdžią. Kuomet ši sekuliari valdžia buvo suteikta vyskupams, Lježo vyskupija tapo bažnytine valstybe, ir kartais dar vadinama kunigaikštyste ar bažnytine kunigaikštyste. Šį statusą vyskupija išlaikė iki pat XVIII a. pabaigos, būdama autonomiška valstybe Šventosios Romos imperijos sudėtyje.

Pirmasis vyskupas-kunigaikštis Lježą pavertė klestinčia sostine, pastatė naujas bažnyčias, įkūrė mokyklas. XI–XIII a. Lježe klestėjo savitas viduramžių meno stilius, taip vadinamas Mozo menas. Tai pelnė Lježui „šiaurės Atėnų“ titulą, iš čia kilo daug to meto Europos mokytų žmonių, popiežių.

Lježo vyskupija buvo tarp dviejų kitų galybių – Prancūzijos ir Šventosios Romos imperijos, tačiau vyskupams pavyko sumaniai laviruoti, kartu didinant savo valdas smulkesnių feodalinių valstybėlių sąskaita. 1096 m. vyskupija gavo Builjono senjoriją, 1366 m. – Loono grafystę, o 1568 m. – iš naujo prisijungė . Šios plėtros metu vyskupija užvaldė tiek flamandų, tiek valonų kalbomis kalbančias teritorijas.

XIII–XV a. Lježe aštrėjo konfliktai tarp atskirų visuomenės sluoksnių ir religinių pakraipų. Tai lėmė Lježo miesto nusiaubimą XV a. Nuo 1384 m. Žemutinėse provincijose hegemoniją įgijo Burgundijos kunigaikštystė, ir kunigaikščiai pradėjo valdyti daugumoje vietos feodalinių valstybių: susiformavo Burgundijos Nyderlandai. Lježo vyskupija, būdama bažnytinė valstybė neturinti paveldimosios valdžios, išsaugojo savo autonomiją, tačiau Burgundija neformaliai turėjo valdžią savo rankose, skirdama čia sau palankius vyskupus. Burgundijos 1466 m. nusiaubė , o 1468 m. Lježą, taip galutinai baigdamas demokratišką vyskupų rinkimą.

Po 1482 m. Burgundijos įtaką vyskupijoje paveldėjo Habsburgų Nyderlandai, Habsburgų remiama Lježe įsigalėjo giminė. Tačiau nominaliai vyskupija ir toliau liko nepriklausoma, įsiterpusi į Habsburgų valdas Nyderlanduose. Dėl to 1500 m. Šventojoje Romos imperijoje vykdant administracinę reformą ji priskirta ne Burgundijos apskričiai (kaip dauguma regiono valstybių), bet Žemutinio Reino-Vestfalijos apskričiai.

1559 m. vyskupijos teritorija sumažinta ir perdalinta. XVII a. dauguma vyskupų buvo užsieniečiai, valdę ir kitas vyskupijas, todėl mažai rūpinosi Lježu. XVIII a. viduryje ė Lježą atėjo švietimo epochos idėjos. Vienas jų propoagotojų buvo vyskupas de Velbrukas (1772–84). Dėl diktatoriško vyskupo van Hoensbroeck valdžios iš karto po Prancūzijos revoliucijos 1789 m. Lježe kilo . Jos metu trumpam paskelbta . Revoliucija buvo numalšinta Šventosios Romos imperijos armijos 1791 m., tačiau jau 1795 m. ją prijungus prie Prancūzijos, bažnytinė kunigaikštystė galutinai panaikinta. Lježo vyskupija išliko kaip bažnytinė .

Teritorija

Vyskupijos teritorija buvo padalinta į 15 administracinių vienetų – kvartierių. 5 iš jų sudarė Lježo miestą, o 10 – likusią vyskupijos teritoriją. Kvartieriai buvo šie:

Lježo kvartieriai: Amercœur, Avroy, Sainte-Marguerite, Sainte-Walburge ir Saint-Léonard;
Kiti kvartieriai: Amontas, Kondrozas, Entre-Sambre-et-Meuse, Franšimontas, Hesbajė, , Loozas, Moha, Montenakenas, Stokemas;

Vyskupystėje buvo išskiriami 23 pagrindiniai miestai (Bounès veyes), skirstomi į flamandiškuosius ir valoniškuosius:

Valoniškieji („prancūziškieji“): , , , , , , Liège, , Verviers, , ;
Flamandiškieji: Beringenas, , , , Haseltas, , , , , Sint Treidenas, , Tongerenas.

Taip pat skaitykite

Vikiteka: Lježo vyskupija – vaizdinė ir garsinė medžiaga