Burgundijos Nyderlandai

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Burgundijos Nyderlandai – neformalus smulkių feodalinių valstybių grupės pavadinimas 1384–1482 m. dabartinės Belgijos, Liuksemburgo pietinių Nyderlandų ir šiaurinėje Prancūzijoje teritorijoje. Šias valstybes vienijo tai, kad jos buvo sudarę su Burgundijos kunigaikštyste (dab. Burgundija–Franš Kontė Prancūzijoje) ir buvo Burgundijos dinastinės imperijos dalis.

Žemutinių Provincijų istorija
Belgijos | Liuksemburgo | Nyderlandų
Galija	Germanija
Romos imperija: (Belgika, Ž. Germanija)
Frankų valstybė	Fryzai, Saksai
Frankų imperija:
V. Frankai > Lotaringija > Šv. Romos imp.
Žemutinės provincijos:
Burgundijos > Habsburgų
P. Nyderlandai: Ispanijos > Austrijos	>
Prancūzijos imperija	>
Belgija, Liuksemburgas, Nyderlandai

Raida

Burgundijos imperija XIV–XV a.

Burgundijos kunigaikščių politinė įtaka Nyderlandų regione prasidėjo 1384 m., kuomet mirus Flandrijos grafui , svarbiausi Flandrijos miestai Briugė, ir Gentas suorganizavo jo dukters vedybas su Burgundijos kunigaikščiu . Kartu jis paveldėjo ir Artua, susijusią su Flandrija.

Jo įpėdinis 1421 m. nusipirko Namiūrą, o 1430 m. mirus Brabanto kunigaikščiui Pilypui, paveldėjo Brabantą ir . Po dvejų metų, 1432 m., Pilypas Gerasis užpuolė Heno, kurios grafienė Žakelina tuo metu valdė ir Olandiją su Zelandija. Po , šios trys sritys prijungtos prie Burgundijos dinastinės imperijos.

1441 m. Burgundija įsitraukė į įpėdinystės konfliktą Liuksemburge. Liuksemburgo kunigaikštienė Elžbieta pardavė savo kunigaikštystę Pilypui Gerajam, ir šis 1443 m. įvedė į ją savo kariuomenę, tačiau negalėjo tapti jos kunigaikščiu, kol nebuvo išspręsti įpėdinystės klausimai. Į sostą čia pretendavo Vengrijos karalius , Tiuringijos langrafienė Ona, ir Kazimiero Jogailaičio žmona . Tik po to, kai pastaroji atsisakė savo teisių 1467 m., Pilypas ėmė oficialiai tituluotis Liuksemburgo kunigaikščiu.

Tokiu būdu iki 1462 m. Belgija, Liuksemburgas ir didžioji Nyderlandų dalis atiteko Burgundijai, ir šias teritorijas paveldėjo Pilypo sūnus , užsibrėžęs atkurti kadaise egzistavusios Lotaringijos karalystės vienybę. 1473 m. prie Burgundijos sosto prijungta valstybė buvo Gelderso kunigaikštystė (kartu su Cutfenu), atitekusi po vietos kunigaikščio Arnoldo mirties. 1475 m. Karolis laimėjo mūšį prieš Prancūzijos karalių ir Konflanso sutartimi gavo Pikardiją.

1477 m. Nansi mūšyje Karolis Narsusis pralaimėjo Prancūzijos karaliui, ir Burgundijos kunigaikštystė prijungta prie Prancūzijos. Tačiau Žemutines provincijas ir Flandriją paveldėjo dukra . Siekdama apsaugoti Žemutines Provincijas nuo Prancūzijos karaliaus, ji ištekėjo už Šventosios Romos imperatoriaus Maksimilijono I. Po jos mirties 1482 m. šios valdos perėjo Habsburgams, ir toliau buvo vadinamos Habsburgų Nyderlandais.

Visuomenė ir kultūra

Burgundijos kunigaikščiai labai turtingose srityse pradėjo įvairias reformas, skatinusias centralizaciją ir vieningos sistemos įvedimą. Tai kėlė pasipriešinimą iš buvusių laisvųjų miestų bei atskirų vyskupų, kurie gynė savo teises į žemę, mokesčius, vietinius matus, pinigus ir tradicijas. Kunigaikščiai modernizavo regioną, senovines feodalines struktūras keisdami biurokratinėmis valdininkų struktūromis. Modernizuoti mokesčiai atnešė kraštui klestėjimą, ir kunigaikščiai garsėjo kaip meno ir kultūros rėmėjai. Jų remiami kūrė dailininkai broliai , ir kt.

Burgundijos Nyderlanduose išaugo stiprūs prekybiniai miestai, suklestėjo ekonomika. Svarbiausias ekonominis centras buvo Briugė.

Iš pradžių Burgundijos kunigaikščiai palaikė ryšius su atskiromis valstybėlėmis, tačiau vėliau jie ėmė jas konsoliduoti į tam tikrą politinį darinį. Tai simbolizavo 1441 m. įkurtas bendras kunigaikščio teismas Briuselyje ir nuo 1464 m. Briugėje šaukiami bendri generaliniai luomai. Jie turėjo atstovus iš 12 teritorinių vienetų. Tai buvo: Brabantas, Flandrija, Lilis, , , Artua, Olandija, Zelandija, Namiūras, Mechelenas, Bulonė.

Kunigaikščiai

Burgundijos kunigaikščiai priklausė Burgundijos Valua aštakai. Burgundijos Nyderlandus valdė:

• 1364-1404 : ;
• 1404-1419 : ;
• 1419-1467 : ;
• 1467-1477 : ;
• 1477-1482 : ;