Liuksemburgo socialistinė darbininkų partija

Liuksemburgo socialistinė darbininkų partija, (LSAP/POSL, liuks.: Lëtzebuerger Sozialistesch Arbechterpartei, pranc.: Parti Ouvriére Socialiste Luxembourgeois) valdančioji Liuksemburgo kairioji partija.

Įkurta 1903 m., tačiau socialdemokratai C. M. Spoo ir M. Velteris dar 1896 m. buvo išrinkti į parlamentą. Jie ir inicijavo partijos atsiradimą. Iki 1944 m. vadinosi Socialdemokratine partija. Nuo įsikūrimo glaudžiai bendradarbiauja su Nepriklausomu profsąjungų susivienijimu. Palaiko griežtos ekonomijos, kainų ir atlyginimo lygsvaros, pramonės restruktūrizavimo politiką.

Valdžioje

Iki 1933 m. nuolat Atstovų rūmuose turėjo po 2 atstovus. 1945–1947 kartu su komunistais įėjo į koalicinę vyriausybę. 1965 m. rinkimuose gavo 5 parlamento vietas. 1968–1971 partijoje vyko įvairių srovių kova, pasibaigusi dešiniosios dalies išėjimu ir atskiros Liuksemburgo socialdemokratų partijos įkūrimu.

1974 pirmą kartą atsidūrė opozicijoje, bet 1975–1979 ir 1984–1994 dalyvavo koalicijoje su .

1984 m. rinkimuose į Atstovų rūmus gavo 21, 1989-18 vietų, 1999 m. – 13 vietų iš 60. 2002 m. priimta nauja partijos programa, kurioje daugiausia dėmesio skiriama statybos, šeimos problemoms, ekonominei politikai. 2004 m. parlamento rinkimuose gavo 24 vietas ir vėl sudarė koaliciją su Krikščionių socialine liaudies partija.

Ministrais pirmininkais buvo : Pjeras Diuponas, Jozefas Bešas, Pjeras Fridenas, Pjeras Verneris, Žanas Klodas Junkeras ir .

1995–2000 m. buvo Europos Komisijos pirmininku.

Struktūra

Turi 6000 narių. Suvažiavimas 2 metams renka 29 narių Direktorių komitetą, 13 narių Vykdomąjį komitetą, 7 narių kontrolės komitetą, prižiūrinti visą visų partijos struktūrų veiklą ir 5 narių Disciplinos tarybą, nagrinėjančią statuto pažeidimus. Vykdomasis organas Generalinis sekretoriatas.

Leidžia laikraštį „Tageblatt zeitung für Letzeburg“.

Veikia jaunimo organizacija Les Jeunesses Socialistes Luxembourgeoises (JSL), kurios pirmininkas nuo 2001 m. Žanas Polis Espenas.

SI narė nuo 1951.

Pirmininkai

• 1990 m. Robertas Goebbelsas,
• 2002 m. Žanas Aselbornas.

Nuorodos

• Oficiali svetainė