Liublino vaivadija (1474–1795)

Liublino vaivadija (lenk. Województwo lubelskie) – 1474–1793 m. Mažosios Lenkijos provincijos administracinis teritorinis vienetas. Sostinė Liublinas. Vaivadija ribojosi šiaurės vakaruose su Mazovijos vaivadija, šiaurėje su Palenkės vaivadija, šiaurės rytuose su Bresto vaivadija, rytuose su Rusios vaivadija ir vakaruose su .

Liublino vaivadija (1474–1795) lenk. Województwo lubelskie
1474 – 1793 →   →
Vaivadija ATR žemėlapyje 1474-1793 m. (raudona)
Valstybė	Abiejų Tautų Respublika
Provincija	Mažosios Lenkijos provincija
Administracinis centras	Liublinas
Žemės	3
Vaivada
Plotas	10 230 km²

Kitos reikšmės – Liublino vaivadija (reikšmės).

Istorija

Vaivadija įkurta 1474 m. iš rytinės dalies, karaliaus Kazimiero Jogailaičio įsakymu. 1569 m. po Liublino unijos prie vaivadijos prijungta nedidelė dalis vakarinių Bresto vaivadijos žemių, su Palenkės Mendzižeco miestu. 1793 m. po Antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo didelė dalis pietinių vaivadijos žemių atiteko Habsburgų monarchijos Vakarų Galicijai, o iš likusių šiaurinių žemių buvo įkurta nauja, daug mažesnė Liublino vaivadija, kuri po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. prijungta prie Vakarų Galicijos.

Suskirstymas

Vaivadiją sudarė trys žemės: , ir . Didžiausios gyvenvietės Bilgorajus, Krašnikas, Liubartuvas, Lenčna, , Pulavai, Palenkės Radzinas, Sedlcos, Švidnikas, , Kuruvas, , Lukuvas ir Parčevas.

Žemė	Plotas km²
Liublino žemė	5812,01
Lukuvo žemė	1928,28
Uženduvo žemė	3293,37
Bendrai	11033,66

• Vaivadija 1793-1795 m.

Literatūra

• Adolf Pawiński: Polska XVI wieku pod względem geograficzno-statystycznym. T. 3: Małopolska. Warszawa: Księgarnia Gebethnera i Wolffa, 1886, s. 8.