Lipniškės

Lìpniškės  (blrs. Ліпнішкі, rus. Липнишки) – agromiestelis Baltarusijoje, 25 km į šiaurės rytus nuo Lydos, 20 km nuo Lietuvos sienos, Gaujos upės dešiniajame krante. Lipniškių apylinkės centras. Veikia vaikų darželis, vidurinė mokykla, kultūros namai, ligoninė, ryšių skyrius, yra parduotuvių.

Lipniškės blrs. Ліпнішкі, rus. Липнишки
Bažnyčia
Lipniškės 54°00′22″š. pl. 25°36′47″r. ilg. / 54.006°š. pl. 25.613°r. ilg. / 54.006; 25.613 (Lipniškės)
Laiko juosta: ()
Valstybė	Baltarusija
Sritis	Gardino sritis
Rajonas	Vijos rajonas
Gyventojų (2006)	1 450
Vikiteka	Lipniškės

Istorija

Miestelio gatvė

Lipniškės įsikūrusios etninėse lietuvių žemėse, kuriose 20 km į pietus ir 50 km į rytus nuo jų iki XIX a. vidurio kalbėta lietuviškai.1411 m. kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio įsakymu Mikalojus Gožkovskis Lipniškėse pastatė pirmąją bažnyčią, ji sudegė per 1700–1721 m. Šiaurės karą. 1521 m. Ldk Žygimantas Senasis Lipniškes ir Geranainis padovanojo Vilniaus vaivadai ir LDK kancleriui Albertui Goštautui. 1528 m. už Polocko apsiausties pralaužimą ir taikos su totoriais sudarymą perdavė jas . 1666 m. Lipniškės kartu su Geranainiais atiteko Mykolui Kazimierui Pacui. 1610 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza Lipniškėms suteikė Magdeburgo teisę, Ldk Stanislovas Augustas Poniatovskis ją 1792 m. patvirtino su miesto herbu – Vyčiu raudoname fone; skirtingai nuo LDK herbo, raitelis laiko ne kardą, o vėliavą.

1700 m. miestelyje įvyko LDK bajorų suvažiavimas, kuris nutarė sunaikinti didikų Sapiegų giminę (Valkininkų konfederacija). 1781 m. čia veikė parapinė mokykla, nuo 1835 m. pertvarkyta į dviklasę. 1795 m. Lipniškės atiteko Rusijos imperijai, tapo Rusijos imperijos kanclerių valda. 1804 m. Lipniškių bažnyčia buvo perstatyta, 1890 m. ji vėl sudegė. 1835–1866 m. valdant M. Volskiui veikė daugiau kaip 20 parduotuvių, 16 įvairių įstaigų ir įmonių – 3 kepyklos, aludės, 2 vaistinės, restoranas, viešbutis ir kt. XIX a. pabaigoje buvo miestelis, Ašmenos apskrities Lipniškių valsčiaus centras, buvo bažnyčia, 3 sinagogos, ligoninė, mokykla, vandens malūnas.

1894 m. Juzefas Pilsudskis Lipniškėse išleido 6 laikraščio „Polski rabotniczy“ numerius. 1900–1927 m. kunigų J. Makreckio ir Paukštos bei Lipniškių valdytojo A. Volskio rūpesčiu pastatyta Šv. Kazimiero mūrinė bažnyčia, nuo XX a. 2-osios pusės Baltarusijos architektūros paminklas. Nuo 1920 m. Lipniškės priklausė vadinamajai Vidurinei Lietuvai, 1922–1939 m. buvo valdomos Lenkijos. Nuo 1939 m. pabaigos priklauso Baltarusijai.

• Statoma bažnyčia (1900 m.)
• Turgaus aikštė Pirmojo pasaulinio karo metu
• Lydos gatvė (1917 m.)
• Aikštė per Pirmąjį pasaulinį karą
• Prie krautuvėlės durų (1938 m.)

Šaltiniai

1. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
2. Lipniškės. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. . // psl. 227
3. Lipniszki (3). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 232 psl. (lenk.)
4. Липнишки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 17А (34) : Ледье — Лопарев. С.-Петербургъ, 1896. (rus.)
5. Kazimieras Garšva. Lipniškės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 434 psl.